Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, tai įmanoma, o sėkmės receptą galima perskaityti ne kur kitur, o istorijos vadovėliuose.
„Pastaruosius 20 metų Lietuva pagal ekonominius rodiklius artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Nuo 1994 metų jau pasiekėme 69 proc. ES vidurkio.
Tai puikus rezultatas, bet ne taip džiugina faktas, kad pastaraisiais metais šis judėjimas aukštyn gerokai sulėtėjęs“, - Amerikos prekybos rūmų organizuotame lyderystės ir verslumo forume kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kai kurios šalys, lipdamos kopėčiomis, tiesiog užstringa – Graikija, Portugalija ar Kipras prieš dvidešimtmetį buvo lygiai toje pačioje vietoje, kurioje yra ir šiandien. Slovakija, Slovėnija, Lenkija, kaip ir Lietuva, taip pat ima trypčioti vietoje.
Permainingas sąrašas
Jei pažvelgtume į turtingiausias Europos šalis skirtingais istorijos laikotarpiais, pamatytume daugybę pokyčių.
XVIamžiaus Italija buvo viena turtingiausių valstybių, bet paskui pradėjo tarsi judėti atgal, Nyderlandai net 300 metų buvo turtingiausia valstybė, Airija – priešingai – praturtėjo tik per pastaruosius 50 metų.
„Rytų Europa laikosi stabiliai – sąrašo apačioje“, - juokėsi Ž.Mauricas. Bet, jo teigimu, tai dar ne nuosprendis.
„Viduramžiais visa Europa buvo neturtinga, tuomet pasaulyje pagal ekonominius rodiklius pirmavo arabų pasaulis. Vėliau šis tas pasikeitė“, - sakė ekonomistas.
Istorijos receptas
Laisvė, prekyba ir pasitikėjimas – tai dalykai, leidę šešioliktame amžiuje praturtėti Italijai.
„Čia buvo leista suklestėti miestams-valstybėms, kurie konkuravo tarpusavyje, o dėl to praturtėjo visa šalis“, - pasakojo Ž.Mauricas.
Netrukus Italiją prisivijo ir Belgija su Nyderlandais – šalys, kurios tiesiog mokėjo kopijuoti ir pamačiusios teisingus Italijos žingsnius ėmė juos kartoti.
XVII amžiuje kelią į turtus valstybėms atvėrė geografiniai atradimai. „Mokslas, rizika ir verslumas – to reikėjo, kad būtų atrasta Amerika ir pakeistas visas pasaulis“, - pasakojo ekonomistas.
Žinoma, tai ne viskas. Kol Ispanijos ir Portugalijos praturtėję vadovai lėbavo, Nyderlandai nusprendė investuoti į efektyvų valstybės valdymą, finansų rinkas ir infrastruktūrą.
„Todėl Ispanija ir Portugalija turtingųjų sąraše smuko, o Nyderlandai iškilo“, - sakė Ž.Mauricas.
Devynioliktame amžiuje pamatus šalies ekonomikai klojo industrializacija, o dvidešimtame amžiuje iškilo Šveicarija, Danija ir Švedija – šalys, kurioms pavyko išvengti karo.
Neišradinėti dviračio
„Pasiklausius šios trumpos istorijos paskaitėlės gali atrodyti, kad visi šitie dalykai nieko nereiškia“, - sakė Ž.Mauricas.
Vis dėlto, jo teigimu, tai viskas, ką reikia žinoti. Pasitikėjimas, laisvė, prekyba, mokslas, aplinkosauga, stabilumas, technologijos ir infrastruktūra – tai dalykai, kurie skirtingais istoriniais periodais leido praturtėti įvairioms valstybėms.
Tie patys dalykai ir šiandien padeda šalims kilti į viršų. „Dabar valdininkai daug kalba, bando iš naujo išrasti dviratį, bet to daryti nereikia – sėkmės receptas yra aiškus, tereikia principingai ir tikslingai juo sekti“, - įsitikinęs ekonomistas.
