Farmacijos pramonė ir biotechnologijos, informacinės technologijos ir „fintech“ – turbūt sutiksite, kad šiems šalies ūkio sektoriams skiriamas bene didžiausias dėmesys. Nenuostabu – ieškant šalies ūkio augimo potencialo, žvilgsnis pirmiausiai kreipiamas į „modernius“ ekonomikos sektorius.
Vis dėlto reikia pabrėžti, kad didelį indėlį kuriant ekonominę vertę Lietuvoje vis dar turi tradicinės gamybos sektoriaus šakos – tokios kaip chemijos pramonė.
„Kadangi chemijos pramonės įmonės didelės – dažnai manoma, kad jos gali pačios puikiai savimi pasirūpinti. Vis dėlto ne visada įvertinama, kad šis sektorius smarkiai priklauso nuo globalių tendencijų (apie 80 proc. produkcijos eksportuojama) bei importuojamų žaliavų ir jų kainos“, – dėmesį atkreipė Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Mažūnaitis.
Chemijos pramonė yra itin imli energijai bei finansiniam kapitalui – gamyba pasižymi didelėmis ir nuolatinėmis išlaidomis, reikia nuolatos atnaujinti įrenginius bei prisitaikyti prie vis griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų. Svarbu ir sukaupti finansinius rezervus, nes pelningumas gerokai svyruoja – jis itin priklauso nuo energijos ir žaliavų kainos.
Tuo tarpu stebima tendencija, kad mokestinė našta šalies didžiosioms pramonės įmonėms auga: pernai padidintas VIAP įmonių savo pasigamintai elektros energijai, taikomas SGD terminalo mokestis. Tai – nemenkas iššūkis sektoriaus įmonių ilgalaikiam konkurencingumui.
„Chemijos pramonės įmonių sukuriama produkcija sudaro didelę dalį šalies ūkio – rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų (įskaitant pirminius plastikus bei PET granules) gamyba pernai siekė 4,8 mlrd. eurų (tai – 29 proc. apdirbamojoje gamyboje sukurtos produkcijos), o eksportas – 3,901 mlrd. eurų (36,5 proc. apdirbamojoje gamyboje sukurtos produkcijos eksporto)“, – skaičius vardijo G.Mažūnaitis ir atkreipė dėmesį, kad įmonės sukurta verte dalijasi su visuomene.
Pernai didžiosios sektoriaus įmonės vien į VMI sąskaitas sumokėjo daugiau kaip 300 mln. eurų mokesčių (atmetus akcizą – daugiau kaip 215 mln. eurų).
Vidutinis darbo užmokestis (bruto) š.m. II kv. chemijos pramonės įmonėse siekė 1319 eurų, kai šalies vidurkis buvo 830 eurų, o apdirbamosios gamybos sektoriaus vidurkis – 861 eur. Be to, įmonės skiria daug dėmesio socialinės atsakomybės plėtrai, remia įvairias iniciatyvas.
Nepaisant įvairių iššūkių – tokių kaip ES emisijų prekybos sistemos bei skalūnų dujų revoliucijos JAV neigiamas poveikis ES, o kartu ir Lietuvos, chemijos pramonės konkurencingumui – šios ūkio šakos perspektyvos yra teigiamos.
Štai „Euromonitor International“ tyrime prognozuojama, kad, pavyzdžiui, Lietuvos trąšų sektorius iki 2025 m. augs vidutiniškai 8 proc. per metus – daugiau nei prognozuojamas apdirbamosios gamybos sektoriaus vidurkis. Žinoma, jei neatsiras naujų veiksnių, kurie mažintų šalies chemijos pramonės galimybes konkuruoti globaliu mastu.
