V.Federavičius kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), kad ji pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl kooperatyvui suteiktos ES paramos.
2010 metais „Pienas LT“ gavo 14,7 mln. eurų paramą perdirbimo gamyklai statyti.
Šiame konkurse taip pat dalyvavo kooperatyvas „Suvalkijos pienas“, ketinęs naudoti V.Federavičiaus išrastas ir patentuotas technologijas.
Vėliau ir „Suvalkijos pienas“, ir išradėjas bylinėjosi su „Pienu LT“, esą ši bendrovė pasisavino jo sukurtas pieno perdirbimo technologijas.
Teismai to nepripažino, tačiau verslininkas toliau mėgina kastis po gamyklos pamatais.
Kaltina didele tarša
V. Federavičius tvirtino, jog teikdamas paraišką Europos Sąjungos paramai gauti kooperatyvas pateikė ir galbūt melagingus dokumentus apie planuojamus taršos rodiklius.
Pasak jo, „Pienas LT“ nurodė planuojantis gamybos procese pasiekti ne didesnį kaip 350 miligramų litre nuotekų biocheminės deguonies suvartojimo užteršimo rodiklį.
„Šių metų rugsėjį iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gavau patvirtinimą, kad „Pienas LT“ nesilaiko nustatytų taršos sąlygų. Departamentas atliko gamybinių nuotekų, išleidžiamų į centralizuotus tinklus, patikrinimą ir nustatė, kad užterštumo rodiklis gali būti daugiau kaip dukart didesnis nei „Pienas LT“ nurodytoje paraiškoje“, – sakė V.Federavičius.
Kauno aplinkosaugininkų duomenimis, kooperatyvas pernai liepos mėnesį sudarė sutartį su bendrove „Kauno vandenys“ dėl nuotekų priėmimo, o joje taršos rodiklis pagal biocheminį deguonies suvartojimą siekia net 1350 mg/l.
„Tai rodo, kad sutarties sudarymo metu kooperatyvas žinojo apie beveik 4 kartus didesnę taršą, nei nurodė konkurso dokumentuose.
Vadinasi, teikdamas parašką „Pienas LT“ sąmoningai pateikė neteisingus duomenis apie planuojamą taršą ir taip pažeidė konkurso reikalavimus“, – tvirtina V.Federavičius.
Apskaičiavo žalą valstybei
V.Federavičius kreipėsi ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir pranešė apie neva valstybei daromą žalą.
Jo rašte teigiama, kad nurodęs mažesnius taršos rodiklius kooperatyvas mažiau moka ir už nuotekų tvarkymą.
Remdamasis kitų pieno perdirbimo gamyklų duomenimis, išradėjas netgi apskaičiavo, kad valstybė dėl to per metus praranda daugiau nei 320 tūkst. eurų.
Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas negalėjo atsakyti, ar tai tiesa, – pasak jo, dėl to niekas nesikreipė į bendrovę.
„Nuo įsteigimo pradžios kooperatyvas yra atvira, skaidri ir patikima verslo įmonė.
Savo tikslų ji visada siekia tik teisėtomis priemonėmis, todėl esame pasiruošę bendradarbiauti su visomis institucijomis, kurios į mus kreipiasi“, – raštu „Lietuvos rytui“ atsakė N.Narauskas.
Tyrimą vis dar tęsia
V.Federavičius su teisininkais dėl „Pieno LT“ dar pernai birželį kreipėsi į Europos kovos su sukčiavimu tarnybą OLAF, kad ji išsiaiškintų, ar kooperatyvas nepažeidė projekto įgyvendinimo terminų ir ar buvo leidžiama gauti jam papildomos paramos. Mat 2016 metais kooperatyvui buvo skirta dar 4 mln. eurų.
Pasak FNTT atstovės Rūtos Andriuškaitės, OLAF prašymu buvo surinkti ir pateikti reikalaujami duomenys, o informacijos patikrinimas dėl „Pieno LT“ įgyvendinamų projektų tęsiamas toliau.
Dabartinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas dar šį pavasarį viešai pareiškė esąs įsitikinęs, kad OLAF tyrimas baigsis kooperatyvo naudai, nes jokių pažeidimų nėra ir jų nebus rasta.
Bet vėliau B.Markauskas viešai svarstė, jog „Pienui LT“ vis dėlto gali tekti grąžinti dalį ES paramos. Pats ministras anksčiau buvo kooperatyvo valdybos narys.
