Kai kurios bendrovės spėjo išgauti tik pusę suplanuoto durpių kiekio, todėl akivaizdu, kad iki kito sezono teks gerokai susiveržti diržus. Gali būti, kad žmonės bus išleidžiami ir nemokamų atostogų arba pasibels į Darbo biržos duris.
Pasak verslininkų, ne ką geriau bus ir 2018-aisiais.
„Lietūs užsitęsė iki vėlyvo rudens, tad negalėjome pasirengti kitiems metams. Akivaizdu, jog kito sezono darbai prasidės gerokai vėliau“, – „Lietuvos rytui“ sakė durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ vadovas Giedrius Kavaliauskas.
Įmonę teks stabdyti
Bene prasčiausia yra bendrovės „Tytuvėnų durpės“, kuri eksploatuoja Šiluvos ir Tytuvėnų durpynus, padėtis.
„Darbo turime iki sausio, o po to nežinau, ką reikės daryti“, – neslėpė įmonės direktorius Alfredas Asminavičius.
Vokiečių įmonių grupei „Tupag“ priklausančiai Tytuvėnų bendrovei savininkai buvo užbrėžę tikslą išgauti 100 tūkstančių kubinių metrų durpių.
„Tai nėra labai daug, jeigu sezonas geras. Tiek galime išgauti per 2–3 mėnesius, o paprastai sezonas trunka 106 dienas“, – sakė direktorius.
Bet dėl itin lietingos vasaros ir dar lietingesnio rudens įmonei pavyko surinkti tik pusę kiekio suplanuotos žaliavos. Tad metai bus pabaigti skaičiuojant nuostolius, kurie sieks apie 100 tūkstančių eurų.
„Pernai irgi dirbome nuostolingai, bet viską padengė šeimininkai. Kas bus dabar, nežinau, nes nuostoliai gerokai didesni“, – atsiduso A.Asminavičius.
Tikisi valdžios pagalbos
Tytuvėnų įmonės vadovas pripažino, kad durpynus neišvažiuojamais pavertę lietūs visiškai įvarė į kampą.
„Kalbėjomės dėl galimybės daliai darbuotojų keliems mėnesiams pereiti dirbti į kitą bendrovę.
Tarėmės dėl to su viena Šiaulių bendrove“, – sakė 40 darbuotojų kolektyvui vadovaujantis direktorius.
Pasak A.Asminavičiaus, lietinga vasara – jokia naujiena, bet durpininkai seniai nebuvo taip įvaryti į kampą. Blogai buvo ir pernai, bet dirbti buvo galima bent du mėnesius, o šią vasarą – vos vieną.
Dar vienas smūgis buvo perskaičiuota žemės vertė. Beveik 800 hektarų ploto durpynus naudojančios bendrovės vadovas guodėsi, kad žemės mokestis išaugo tris kartus.
11 tūkst. eurų sąskaitą gavęs A.Asminavičius jau kreipėsi į Kelmės rajono tarybą, kad politikai ištiestų pagalbos ranką – sumažintų mokestį bent iki praėjusių metų ribos.
Netruks pajusti ir pirkėjai
Asociacijos „Lietuviškos durpės“ vadovas G.Kavaliauskas teigė, kad nė viena šios organizacijos narė neįstengė įgyvendinti užsibrėžto plano, – pavyko surinkti tik 50–80 proc. planuoto durpių kiekio.
„Vakarų Lietuvoje vidutinė kritulių norma buvo viršyta net 5 kartus. Durpynai tokie permerkti, kad neįmanoma jų nusausinti“, – sakė verslininkas.
Anot G.Kavaliausko, pavasarį teks atlikti tuos darbus, kurių gamta neleido padaryti šiemet: „Kadangi įmonės yra įsipareigojusios patiekti tam tikrą kiekį produkcijos, trūkstamą dalį teks įsigyti rinkoje.
Žaliava, aišku, brangs, o visa tai vėliau persikels ant vartotojų pečių.“
Skaičiai ir faktai
Asociacijai „Lietuviškos durpės“ priklauso 15 durpių gavybos įmonių.
Per metus iškasama 2,2–2,5 mln. kub. metrų durpių.
Prognozuojama, kad šiais metais bus išgauta mažiau kaip 2 mln. kub. metrų durpių.
Dauguma lietuviškų durpių išvežama į užsienį – jos iškeliauja į daugiau kaip 100 pasaulio šalių, mat Azijoje ar Indonezijoje durpių išvis nėra.
