2009 m. paslaptingas programuotojas, pasivadinęs Satoshi Nakamoto, sukūrė dabar populiariausią pasaulyje virtualią valiutą – bitkoinus.
Juos „kasanti“ kompiuterinė programa atlieka tam tikras užduotis, o už tai kompiuterio savininkas gauna atitinkamą skaičių bitkoinų.
Jie brangsta ne dienomis, o valandomis, nes „kasyba“ darosi vis brangesnė.
Šįmet – staigus skrydis
Nors daugelio pasaulio valstybių centriniai bankai įspėjo, kad virtualios valiutos, dar vadinamos kriptovaliutomis, yra rizikinga investicija, noras pasipelnyti tik didina jų populiarumą ir vertę.
Didžiąją dalį kriptovaliutų rinkos užimantis bitkoinas prieš metus dar nekainavo nė tūkstančio dolerių, o pirmadienį jo vertė, coinmarketcap.com duomenimis, buvo pakilusi iki 9742 dolerių (8292 eurų).
Šiuo metu ji gali būti ir perkopusi 10 tūkst. dolerių (8511 eurų) ribą, ir gerokai nukritusi.
Mat nieko nebestebina, jei per dieną bitkoinas nuvertėja, tarkime, puse tūkstančio dolerių arba eurų. Bet šių metų tendencija aiški – tik aukštyn.
Ne veltui Honkonge įsikūrusios prekybos platformos „Gatecoin“ ekspertas Thomas Glucksmanas dabartinį pamišimą dėl kriptovaliutų aiškino spekuliantų lėšų antplūdžiu.
„Kasykloms“ reikia energijos
Turėdamas vien asmeninį kompiuterį bitkoinų už apčiuopiamesnę sumą niekaip „neprikasi“ (jų gamybos procesas vadinamas „kasyba“).
Todėl daugelyje pasaulio valstybių jau veikia „kasyklos“ – didžiulės tarnybinės stotys, atliekančios bitkoinams gaminti reikalingas užduotis.
Tokių jau yra ir Lietuvoje, tačiau stambiausios veikia Kinijoje. Ir ne bet kur, o didžiulių elektrinių pašonėje.
Mat tokioms „kasykloms“ reikia daugybės elektros energijos, pageidautina – kuo pigesnės.
Kaip skelbia svetainė digiconomist.net, šiemet bitkoinams „kasti“ turėtų būti išnaudota daugiau nei 30 teravatvalandžių.
Tai – kone tris kartus daugiau, nei per metus reikia elektros visai Lietuvai. Tiek energijos sunaudoja, tarkime, Omanas arba Marokas, gerokai mažiau – Nigerija ar Airija.
Prognozuojama, kad šiais metais turėtų būti „prikasta“ iki milijono naujų bitkoinų. Jų vertė pagal vakar dienos kursą – maždaug 8 mlrd. eurų. Tačiau numatomos „kasybos“ išlaidos irgi nemenkos – pusantro milijardo dolerių (1,28 mlrd. eurų).
Vagystės – itin dažnos
Kriptovaliutos neturi fizinio pavidalo, tačiau jos irgi vagiamos.
Įsilaužėliai siekia ne tik pajungti svetimus kompiuterius, kad jie gamintų bitkoinus arba kitokius virtualius pinigus, bet ir nugvelbia juos.
Antai teterį (coinmarketcap.com duomenimis, vakar tai buvo 21-a pasaulyje virtuali valiuta pagal rinkos kapitalizaciją) sukūrusi kompanija praėjusią savaitę paskelbė, kad įsilaužimo metu šių pinigų pasisavinta už 31 mln. dolerių (26,4 mln. eurų).
Panašios atakos pastaraisiais metais surengtos ir prieš daugiau kriptovaliutų.
O 2014-aisiais Japonijoje veikusi bitkoinų birža „Mt.Gox“ buvo priversta bankrutuoti, nes apie 25 tūkstančius jos klientų neteko 650 tūkst. bitkoinų. Dabar jų vertė siektų net 5,3 mlrd. eurų.
Talsos (Oklahomos valstija, JAV) universiteto kibernetinio saugumo profesoriaus Tylerio Moore’o teigimu, nuo 2009 iki 2015 metų buvo įsilaužta į maždaug trečdalį bitkoinų prekybos biržų.
Įspūdingos sumos
Coinmarketcap.com duomenimis, vakar vakarop 1322 kriptovaliutų rinkos kapitalizacija (kitaip tariant, vertė biržoje) siekė beveik 303 mlrd. JAV dolerių (258 mlrd. eurų).
Didžioji dalis atiteko bitkoinams (136 mlrd. eurų). Toliau buvo etereumas (angl. „ethereum“, 38,7 mlrd. eurų), grynasis bitkoinas („bitcoin cash“, 23,58 mlrd. eurų), riplis („ripple“, 8,166 mlrd. eurų), auksinis bitkoinas („bitcoin gold“, 5,05 mlrd. eurų).
Šioje svetainėje pateikiami duomenys iš 7002 kriptovaliutų biržų.
(„Spiegel.de“, „Manager-Magazin.de“, LR)
