Prekybos centruose lietuviai lankosi vidutiniškai aštuonias dienas per mėnesį, didelėse parduotuvėse – dešimt dienų, žemų kainų – 6,6 dienos. Dar tris kartus eina į turgų. Tai parodė bendrovės „Nielsen“ tyrimas.
Lietuvių pirkėjai dažniausiai lankosi trijose tose pačiose parduotuvėse – šis rodiklis nesikeičia jau daug metų. „Nielsen“ surengė apklausą, kuri parodė, kad 39 proc. vartotojų pastarąjį katą pirko „Maximos“ tinkle, 14 proc. – „Iki“.
Renkasi lietuviškas prekes
„Lietuviai yra patriotai, pirmenybę teikia lietuviškiems produktams, tiki, kad jie geriausi“, – Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje sakė „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp.
Kad pirmenybę teiktų saviems gaminiams, tvirtino 94 proc. apklausos dalyvių. Antai lietuviški pieno produktai patraukliausi 83 proc. apklaustųjų.
I.Lepp sakė, kad lietuviai pasitiki savo gamintojų produktais labiau, nei vidutiniškai pasitikima sava produkcija pasaulyje, ir labiau nei latviai ar estai.
Tiesa, net 66 proc. mūsų pirkėjų yra akcijų medžiotojai. „Tokie pirkėjai keičia parduotuves, perka skirtingų ženklų prekes, kurioms taikomos nuolaidos. Lietuviams skauda galvą dėl augančių kainų“, – teigė I.Lepp.
Kaip parodė „Nielsen“ tyrimas, pieno produktų lietuviai 2017 metais, palyginti su 2016 metais, suvartojo 6 proc. mažiau, tačiau už juos sumokėjo 2,7 proc. daugiau.
Stipraus alkoholio nupirkta 18 proc. mažiau, o jam pinigų išleista 3,6 proc. mažiau. Mažiausi svyravimai – kavos, arbatos, saldumynų kategorijose.
Vartotojų – vis mažiau
Ir prekybininkai, ir gamintojai pripažįsta, kad vartojimas traukiasi. Pagrindinės priežastys yra emigracija ir sudėtinga demografinė padėtis.
Tačiau apyvartą augina pakilusios maisto produktų kainos.
Pardavėjų laukia dar vienas iššūkis – derintis prie vartotojų poreikio atsisakyti kai kurių produktų, maitintis sveikiau.
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl traukiasi vartojimas, yra mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius – dabar šalyje gyvena vos 2,8 mln. žmonių.
„Kreivė gal neatrodo kritiškai krintanti žemyn, tačiau šiandien dainuodami „Tris milijonus“ turime prisiminti, kad tai jau istorinė daina“, – sakė „Maxima LT“ Pirkimų departamento vadovė Vilma Drulienė.
Lietuviško tinklo „Maxima“, skaičiuojančio 25-us darbo metus, pirkėjai labiausiai linkę į lietuviškas prekes, o toks kasmet vis tvirtėjantis jų požiūris keitė ir asortimentą.
69 proc. šviežių produktų šiame tinkle sudaro lietuviškos prekės, 36 proc. bakalėjos, 32 proc. pramonės prekių – taip pat lietuviški gaminiai.
Aiškėja naujos tendencijos
Kasdien į „Maxima“ parduotuves ateina 550 tūkst. pirkėjų. Daugiausia iš jų lankosi didžiausiose tinklo parduotuvėse.
Kaip parodė „Maximos“ apklausa, 61 proc. pirkėjų ketina keisti mitybos įpročius. 25 proc. sakė atsisakysiantys kai kurių produktų, 23 proc. – valgysiantys sveikiau. „Kyla grėsmė, kad dalies produktų tiesiog nebereikės“, – įspėjo V.Drulienė.
55 proc. pirkėjų perka pusgaminius. V.Drulienė įsitikinusi, kad vis greitėjant gyvenimo tempui šis rodiklis dar augs. Tokius produktus pirkėjai vis dažniau rinksis ne tik pietums darbo vietoje, bet ir vakarienei.
„Siūlome vis daugiau maisto produktų, kuriuos galima valgyti vos išsineštus, tarkim, plauname vaisius, juos supjaustome“, – sakė V.Drulienė.
Kainos atbaido pirkėjus
Pirkėjų išlaidavimą pastaraisiais metais sutramdė kainų skrydis. Tiesa, toli gražu ne visi apklausų dalyviai prisiminė, kiek pastarąjį kartą mokėjo už vieną ar kitą pirkinį.
„Kainos banguoja. Kai kurie produktai atpigo, kai kurie pabrango.
Palyginti su praėjusiais metais, atpigo vaisiai ir daržovės – jie užima vis daugiau vietos pirkėjo krepšelyje, o brango pienas ir jo produktai“, – sakė „Maxima LT“ Pirkimų departamento vadovė.
„Vartotojai pradeda reaguoti į kylančias kainas ne tik todėl, kad nori mažiau vartoti.
Jie skiria savo pinigus padidėjusiai kainai padengti, tad nuperka mažiau. Vidaus paklausos mažėjimas – viena pagrindinių makroekonomikos rizikų 2018 metais“, – sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda.
Dėl to artimiausiais metais gali sulėtėti ir bendrojo vidaus produkto augimas.
G.Nausėda prisiminė, kad vartojimo prekių apyvarta buvo sumažėjusi įvedus eurą, bet vėliau ji įsibėgėjo ir 2016 metų antroje pusėje pasiekė viršūnę.
Ekonomistas pasidžiaugė, kad Lietuvos gyventojai vartoja gana sveikai – perka ne iš santaupų ar skolindamiesi.
Prekyba tebeauga
Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimą ir remontą bei maitinimo ir gėrimų įmones, šių metų sausį–spalį buvo 8,46 mlrd. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) – 4,6 proc. daugiau (lyginamosiomis kainomis) nei per dešimt 2016-ųjų mėnesių.
Mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus (lyginamosiomis kainomis) padidėjo 0,3 proc., ne maisto prekėmis (neįskaitant automobilių ir degalų) prekiaujančių įmonių – 6 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 9,9 procento.
