Žurnalistas pamatė įmonės darbuotojus, nuo per didelio krūvio užmiegančius tiesiog stovint. „Amazon“ darbuotojų pamainos trunka po 10 valandų ir iš jų tikimasi vieną siuntinį sutvarkyti per 30 sekundžių, rašo „Mirror“.
„Amazon“ valdoma tiksliai ir efektyviai, ko ir galėtumei tikėtis iš kompanijos, kurią įkūrė turtingiausias pasaulio žmogus. Tilburyje esantis sandėlis veikia efektyviausiai, kiek tai galima pasiekti nerizikuojant darbuotojų sveikata, saugumu ir darbo teisės pažeidimais. Bet vien dėl to, kad tai legalu, dar nereiškia, kad tai gerai“, - teigė žurnalistas A.Selbys.
Robotų valdžia
Prieš patekdamas į „Amazon“ sandėlį jis užbaigė savo vasaros bėgimo sezoną, kurio metu prabėgo ne vieną maratoną, tad fiziškai A.Selbys jautėsi pasiruošęs. Ar bent taip manė.
Vos pradėjęs dirbti sandėlyje vyras suprato, kad kasdien jaučiasi tarsi išsunktas, o kraujo spaudimas pakilęs ir širdies ritmas padažnėjęs nuo streso. Tiesa, yra ir pliusų – kroviko darbas, pasirodo, yra puikus būdas pasportuoti.
„„Amazon“ suvokė, kad žmonės – mažiausiai efektyvi visos gamybos grandinės dalis, todėl Tiburyje valdžią ima robotai. Kiekviename žingsnyje jaučiausi taip, tarsi darbuotojai būtų antrarūšiai produktai, skirti tik aptarnauti mašinas. Monotoniškas darbas neprisidėjo ir prie dvasinės mano sveikatos“, - prisiminimais dalijosi A.Selbys.
Jis teigė pirmosiomis savo darbo savaitėmis jautęsis prislėgtas, bet paskui jo smegenys tiesiog „išsijungė“.
5 savaitės
Alanas Selbys naujausiame „Amazon“ sandėlyje Esekse dirbo 5 savaites, paskutinė jo pamaina buvo per didžiausią metų išpardavimą – „Juodąjį penktadienį“.
Ten žurnalistas pamatė, su kokia realybe susiduria kompanijos darbuotojai, priversti skaičiuoti laiką tualeto pertraukėlėms ir susitvarkyti su jiems keliamais neįmanomais reikalavimais.
Per savaitę „Amazon“ darbuotojai neretai dirba ir 55 valandas, o už darbo valandą gauna 8,2 svaro, nors ne vienas iš darbuotojų kasdien išleidžia 4 svarus vien tam, kad nuvyktų iki savo darbo vietos.
„Buvau vienas metaliniame narve, kurį vadinau savo darbo vieta. Prie manęs priartėjo robotas, stumdamas didžiulę krūvą dėžių. Aš turėdavau 9 sekundes paimti siuntinį ir jį paruošti siuntimui. Per valandą turėdavau taip sutvarkyti 300 dėžių, ir taip valanda po valandos...“ - prisiminimais dalinosi žurnalistas.
Kiekvienas darbuotojų judesys čia stebimas vaizdo kameromis, o patalpa pilna ekranų, nuolat primenančių darbuotojams jų valandos ar šios dienos reikalavimus.
Kitokia realybė
A.Selbys dirbo didžiausiame „Amzon“ sandėlyje Europoje – iš čia kasmet išsiunčiama 1,2 milijono siuntinių. Vien Jungtinėje Karalystėje „Amazon“ pernai uždirbo 7,3 milijardo eurų.
Bet žurnalistas, apsilankęs kompanijos sandėlyje, greit įsitikino, kad ši sėkmė taip pat turi savo kainą. A.Selbys matė, kaip žmonės, neatlaikantys didžiulio krūvio ir nesugebantys įvykdyti jiems keliamų reikalavimų, yra tiesiog atleidžiami, o kartais iš darbovietės žmonės išvežami tiesiog greitosios pagalbos automobiliu.
„Tai visiškai skiriasi nuo laimingų, dainuojančių darbuotojų veidų, kuriuos matome kompanijos reklamose. 24 tūkst. nelaimingų elfų čia dirba, už vieną siuntinį gaudami apie 7 pensus“, - sakė jis.
Darbuotojų skundai
Paskutinė A.Selbio pamaina buvo „Juodąjį penktadienį“, kai milijonai britų stengiasi kuo daugiau prekių nusipirkti kuo pigiau. Paprastai ši diena darbuotojams būna itin sunki, o šiemet „Juodąjį penktadienį“ drebino ir skandalai įmonės viduje.
Italijoje ir Vokietijoje „Amazon“ darbuotojai streikavo dėl per mažų algų ir prastų darbo sąlygų, o Jungtinės Karalystės darbuotojai pranešė, kad miegojo palapinėse ir po tiltais vien tam, kad į darbą atvyktų laiku.
Neretai pasigirsta darbuotojų skundų dėl minutės tikslumu fiksuojamų tualeto pertraukėlių, nerealių jiems keliamų reikalavimų, netoleruotinų darbo sąlygų.
Kol ekspertai įspėja dėl padidėjusios darbuotojų psichinių ir fizinių ligų rizikų, „Amazon“ vis žada, kad situacija keisis. Bet, pažvelgus į baltą lentą sandėlyje, kurioje darbuotojai rašo savo atsiliepimus, neatrodo, kad pokyčiai vyksta.
„Kodėl mes neturime teisės prisėsti, jei kuriuo nors metu nėra darbo? Mes juk žmonės, ne gyvūnai ar vergai“, - lentoje rašė vienas darbuotojas.
„Maniau, kad čia viskas bus modernu, bet dabar mano akys atsivėrė“, - teigė kitas darbuotojas.
Sustojęs laikas
Žurnalistas A.Selbys pasakojo, kad jo istorija, kaip penkioms savaitėms jis tapo žmogumi-robotu, nėra labai smagi.
Vyro pamainos prasidėdavo 7 val. 30 min. ryte, o baigdavosi 18 val. vakare, kai už lango jau būdavo tamsu. Sandėlyje nebuvo jokios natūralios šviesos – jis visas apšviesta fluorescencinėmis lempomis – diena ir naktis čia neturi jokios prasmės.
Daugybė laikrodžių patalpoje užklijuoti lipnia juosta – tai padarė darbuotojai, nenorintys nuolat žinoti, kiek laiko dirbti jiems dar liko iki pamainos pabaigos. Bet laikas čia svarbus – siuntinys turi būti supakuotas ir paruoštas siuntimui per 30 sekundžių.
Kas valandą darbuotojai stengiasi įvykdyti reikalavimus, kuriuos jam primena kompiuteriai, stebintys kiekvieną judesį.
„Dviejų valandų pertrauka buvo vienintelis laikas, kai galėdavau pailsėti ir prisėsti, bet jos vos užtekdavo, kad spėčiau nubėgti pavalgyti. Man skaudėjo visą kūną, o išmanioji programėlė rodė, kad per dieną nueinu bent 10 mylių (16 kilometrų) “, - prisiminė žurnalistas.
Nors visuomet A.Selbys laikė save fiziškai pajėgiu, darbo krūvį vyras vos pakėlė. Jis matė ir kaip vieną kolegą išveža greitoji. Kitai merginai prireikė medikų pagalbos, kai ją ištiko panikos ataka, sužinojus, kad ji neįvykdė visų reikalavimų ir Kalėdų laikotarpiu turės dirbti 55 valandas per savaitę.
Poilsis – tik slapčiomis
Slapta kamera žurnalistas užfiksavo kaip darbuotojai bando rasti bent minutę poilsio, kai jų nemato vadybininkai, arba užmiega tiesiog stovėdami. Jei vadybininkai pagaudavo tokius besiilsinčius darbuotojus, jiems grėsdavo atleidimas iš darbo.
A.Selbys prisiminė, kad neretai prie jo prieidavo vadybininkas ir papasakodavo, kaip jam sekasi dirbti. Dažniausiai greitis būdavo nepakankamas, bet dėl nuolatinės darbuotojų kaitos ir jų trūkumo kompanija neskubėdavo atleisti „nepakankamai efektyvių“ darbuotojų.
Krūviai kompanijoje buvo tokie dideli, kad darbuotojai net pešdavosi dėl lengvesnių dėžių, kurias galima greičiau pernešti ir taip sutaupyti šiek tiek laiko įvykdyti likusius reikalavimus.
„Jei pavyksta rasti dėžę su daug smulkių prekių, gali jas supakuoti greičiau – visi pešasi dėl jų“, - pasakojo darbuotojas.
Saugu ir pozityvu
„Mirror“ susisiekus su kompanijos atstovais ir paprašius pakomentuoti darbo sąlygas, „Amazon“ atsakymas buvo lakoniškas.
„Kompanija suteikia saugią ir pozityvią aplinką savo darbuotojams su konkurencinga alga ir papildomais privalumais. Mes didžiuojamės sukūrę tūkstančius darbo vietų Jungtinėje Karalystėje.
Mes siūlome gerus darbus su pozityvia aplinka ir galimybėmis augti. Ir, kaip ir daugelis kompanijų, tikimės iš savo darbuotojų tam tikrų rezultatų. Darbuotojams keliami reikalavimai yra grindžiami ankstesniais mūsų darbuotojų rezultatais“, - teigiama „Amazon“ atsiųstame komentare.
