Atsižvelgiant į tai, šiandien Komisija ES vadovams siūlo tolesnės veiklos kryptį:
- Skubiai pertvarkyti ES bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Kadangi pozicijos šiuo klausimu labai skiriasi, Dublino reglamento reformą būtų galima įvykdyti taip, kad privalomas perkėlimas būtų taikomas tik stiprios krizės atveju, o lengvesniais atvejais perkėlimas būtų vykdomas atsižvelgiant į savanoriškus valstybių narių įsipareigojimus.
- Stiprinti partnerystę su trečiosiomis šalimis. Siekdama atgrasyti nuo neteisėtos migracijos ir suardyti neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir prekiautojų žmonėmis verslo modelį, tiems, kuriems tikrai reikalinga apsauga, ES turi pasiūlyti pavojingos kelionės alternatyvą – saugius ir teisėtus kelius. Todėl iki 2019 m. gegužės mėn. valstybės narės turės priimti dar 50 000 pažeidžiamų pabėgėlių. Kita vertus, valstybės narės taip pat turi užtikrinti ES neturinčių teisės likti asmenų sklandų ir veiksmingą grąžinimą ir readmisiją.
Iki 2018 m. gegužės mėn. valstybės narės turėtų užtikrinti visišką Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros grąžinimo pajėgumą, o iki 2018 m. birželio mėn. drauge su Agentūra vykdydamos grąžinimo operacijas – 50 proc. (palyginti su 2017 m.) padidinti grąžintų migrantų skaičių.
- Užtikrinti deramą finansavimą ateityje. Nuo 2015 m. Europos Sąjunga beveik 75 proc. padidino Prieglobsčio, migracijos ir Vidaus saugumo fondams ir ES agentūroms skiriamą finansavimą. Dabar ES vadovai turi rasti būdų, kaip užtikrinti migracijos politikos išorės priemonių finansavimą ir greitą išteklių mobilizavimą, siekiant pašalinti pagrindines migracijos priežastis ir užtikrinti pabėgėlių ir migrantų apsaugą.
Kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti atsižvelgta į pastarųjų trejų metų patirtį ir numatyta lanksčių priemonių būsimiems migracijos uždaviniams spręsti.
