Pagal minimalią algą mus tuojau pralenks Rumunija, šaliai gresia Graikijos likimas, o skeptikai Lietuvai po 2020-ųjų prognozuoja pasaulio pabaigą.
Išties be Europos Sąjungos (ES) paramos bus nelengva. Norint išvengti nemalonumų, „Luminor“ analitikų teigimu, būtina ruoštis jau dabar, nesvarbu, kad bent kol kas ekonominiai rodikliai – pozityvūs.
Bent trumpuoju laikotarpiu padėtis yra visai nebloga, o 2017-uosius apskritai bus galima vadinti spartaus ekonomikos augimo metais.
Tiesa, po štilio galime sulaukti ir audros. „Deja, vidutinio laikotarpio perspektyvas jau aptemdo įsisenėjusios sisteminės problemos“, - teigė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Augimas lėtės
„Iki šiol apie Lietuvos ekonominę aplinką kalbėdavome suraukę antakius, bet šįkart taip nėra – prognozės gerėja, situacija puikėja ir galime teigti, kad pinigų politikos eksperimentas ir jo suformuotas šiltnamio efektas veikia“, - teigė banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pagrindinės pasaulio ekonomikos atsigauna, reformos ima duoti rezultatų, o centrinių bankų prognozės vis gerėja – tai garantuoja Lietuvai, kad dar bent keletą metų turėsime tikrai palankias monetarinės politikos aplinkybes.
„Per Europos Sąjungos valstybes vilnija atsigavimo banga. Bet ar tai tvaru? Reiktų pasižiūrėti į augimo sandarą. Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomikos plėtrą lėmė vidaus vartojimas, o eksporto situacija buvo sudėtinga.
Šiemet jis atsigavo ir ekonomikos augimas buvo subalansuotas –augome tiek eksporto, tiek vidaus vartojimo, tiek investicijų varomi“, - sakė I.Genytė-Pikčienė.
„Luminor“ analitikų vertinimu, 2017 m. realus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 3,7 proc. – smagus šuoliukas, palyginti su 2016-aisiais, kai BVP augo 2,3 proc. Vis dėlto 2018–2019 metais BVP augimas bus santūresnis – atitinkamai 2,8 proc. ir 3 proc.
Eksportas gelbės ar temps žemyn?
Žvelgiant į ateities perspektyvas, kyla nejaukių minčių – didžiausią dalį Lietuvos eksporto sudaro vietiniai produktai.
„Bet mūsų pramonė yra žemos pridėtinės vertės pramonė, kuri remiasi pigia darbo jėga ir šiuo pranašumu ilgai konkuruoti negalėsime, nes tos darbo jėgos jau dabar trūksta“, - sakė analitikė.
Tiesa, nemažą potencialą Lietuvai suteikia paslaugų sektorius – nors kol kas jų daug neeksportuojame, tai – galimybė plėtrai.
Žinoma, yra ir rizikos židinių. Vienas jų - „Brexit“.
„Iš tikrųjų Jungtinės Karalystės rinka mums yra gana reikšminga, čia keliauja 6,3 proc. mūsų prekių eksporto, o „Brexit“ šešėlis jau krenta ant mūsų prekybos ryšių – dviženkliai augimo tempai, kuriuos stebėjome prieš kelerius metus, subliūško ir šiemet eksportas čia auga nedaug“, - sakė I.Genytė-Pikčienė.
„Dar viena nelinksma naujiena – pasidomėjome, kaip vyksta migracija iš Jungtinės Karalystės. Nors daugelio šalių gyventojai vis rečiau traukia į Jungtinę Karalystę, iš Lietuvos čia išvykstančių skaičius tik didėja“, - kalbėjo ekonomistė.
Ilgą laiką Šiaurės šalių blokas Lietuvai buvo tarsi saugioji zona – tai saugios, turtingos ir vartoti linkusios rinkos.
„Galima sakyti, visuomet mūsų eksportas augo dvigubai greičiau nei kitur, bet ta glaudi priklausomybė šiandien jau kelia nerimą, nes ne tik viešojoje erdvėje sklando klausimų dėl NT rinkos tvarumo, bet šis klausimas jau gvildenamas visos Europos lygiu. Daug klausimų, kiek ta rinka tikrai tvari“, - sakė analitikė.
Pagerėjimą jaučia ne visi
Iki šiol vidaus vartojimas Lietuvoje augo sparčiai.
„Vadinome tai „Juoduoju penktadieniu“, bet dabar stebime jo pabaigą ir Advento pradžią“, - kalbėjo I.Genytė Pikčienė.
Fizinių prekių parduodama vis mažiau, o prekybininkai savo pajamas pasiekia tik keldami kainas, o tai gerokai mažina vartotojų apetitą.
Kad kylančios kainos lietuviams nepalankios, galima suvokti pažiūrėjus į infliacijos rodiklius.
„Šiemet fiksuojama situacija, kai darbo užmokesčio augimo efektą valgo išaugusi infliacija, todėl statistinis vartotojas gyvenimo kokybės pokyčio tiesiog nepajunta“ - sakė I.Genytė-Pikčienė.
Kitokia padėtis buvo pernai, kai darbo užmokesčio augimo proporcijos buvo labai palankios gyventojams – algos augo 8,7 proc., o infliacija siekė tik 0,7 proc.
„Be to, infliacija paveikia kiekvieną, o atlyginimai didinami tik kai kuriems gyventojams“, - kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
„Luminor“ analitikų skaičiavimu, 2018 m. infliacija sieks 2,5 proc., tuo tarpu bruto darbo užmokestis augs 6 proc., o 2019 metais infliacijos augimo rodiklis turėtų siekti 2,6 proc., o darbo užmokestis didės 5 proc.
Minimalios algos kėlimo ekonomistas neprognozuoja.
„Lietuva jau dabar yra ES viršuje pagal minimalios algos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį, tad tos minimalios algos net nelabai bėra kur kelti. Aišku, politikams tai daryti labai populiaru, bet gerų rezultatų tai neatneš“, - sakė analitikė.
Jos nuomone, koncentruotis reiktų į vidurinę klasę ir leisti jai užsidirbti: „Žinoma, tai reikalauja kur kas daugiau pastangų nei minimalios algos kėlimas“.
Laiminga pabaiga negarantuota
„Ilgą laiką buvo sekama pasaka, kad pasieksime Vakarus, gyvensime kaip švedai ar vokiečiai“, - kalbėjo Ž.Mauricas.
Išties Lietuvai iki šiol sekėsi neblogai – vis artėjome prie ES vidurkio. Deja, pastaruosius trejus metus šis progresas stoja.
Pradėjo sparčiai augti Vakarų Europos valstybės, tos šalys, kurios iki šiol tupėjo ekonominės galios dugne, ir apskritai visa Europa.
„Taigi didėja konkurencingumas, visos Europos ekonomikos kyla ir tas stumdymasis alkūnėmis tik stiprėja“, - sakė ekonomistas.
Ž.Maurico teigimu, Lietuvai gresia Graikijos, Portugalijos bei Kipro likimas: „Šios šalys greitai augo, bet pasiekusios 70-80 sustojo ir jau daugybę metų nebejuda į priekį“.
„Pasiekėme gana aukštą rezultatą, bet galime čia ir užstrigti. Taigi ta laiminga pabaiga mums tikrai nėra garantuota“, - sakė Ž.Mauricas.
Artėja ir dar viena pabaiga, šita, ko gero, tikrai nelaiminga – 2020 metai, kai pradėsime gauti mažiau ES paramos.
„Šalys, pasiekusios 75 proc. ES vidurkio, jau laikomos gana išsivysčiusiomis, kad pradėtų paramą ne gauti, o ją duoti“, - sakė ekonomistas.
Judame ne į tą pusę
Padėtis paradoksiška – viena vertus, mūsų augimas lėtėja, kita vertus, jau esame laikomi per daug turtingi, kad galėtume pretenduoti į tokią ES paramą, kokią gauname dabar.
„Vis tiek turime kažką daryti. Kiti metai vos ne paskutiniai, kai galime kažką padaryti, nes paskui prasidės rinkimai, ir gali būti, kad to plaukimo pasroviui bus daugiau“, - sakė Ž.Mauricas.
Nors vis svajojame apie gyvenimą kaip vakarų europiečiai, Lietuvos darbo užmokestis tolsta nuo estiško ir artėja prie rumuniško bei bulgariško.
„Kitąmet minimalus darbo užmokestis Rumunijoje greičiausiai sieks 408 eurus ir aplenks lietuvišką (400 Eur)“, - sakė Ž.Mauricas, įspėdamas, kad žaisti Lietuvos politikams nebegalima.
„Lietuvai būtina pasirinkti aiškią kryptį, kuria turi judėti visas ūkis, dėl to sutariant visoms politinėms jėgoms.
Mano galva, „Industry 4.0“ – ketvirtoji pramonės revoliucija – yra kelias, kurį Lietuva turi rinktis, norėdama išsivaduoti iš emigracijos ir demografijos prakeiksmo.
Tačiau norint technologijomis pakeisti pigią darbo jėgą ir kurti aukštos pridėtinės vertės produktus norų neužtenka – reikia veiksmo“, - sakė ekonomistas.
