Gruodžio 11 d. „Versli Lietuva“ organizuotame eksporto klube „Eksporto kryptis: Švedija“ daugiau nei 50 Lietuvos verslininkų ir eksportuotojų diskutavo apie galimybes didinti eksporto apsukas ir įėjimo į rinką būdus.
„Švedija lietuvių verslininkams atrodo patraukli dėl panašaus mentaliteto, pasitikėjimo kultūros ir galimybės pasiūlyti tokį produktą ar paslaugą, kuris atitinka kliento lūkesčius. Nepaisant didėjančių apimčių Švedija išlieka kietas riešutėlis eksportuotojams, nes tenykščiai verslininkai sprendimus priima tik įsitikinę tiekėjo patikimumu ir išlieka labai reiklūs kokybei. Be to, nors gyventojų perkamoji galia yra didelė, švedai yra gana jautrūs klientai kainai“, – sako Aivaras Knieža, „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktorius.
Lietuviško kapitalo įmonės „B GROUP“ vadovas Donatas Gelažauskas priduria, kad į Švediją verslui verta žengti tik tuomet, jei tai – strateginis, ilgalaikis įmonės tikslas. „Įsikūrėme prieš aštuonerius metus tvirtai tikėdami, kad tikroji mūsų namų rinka yra Skandinavija. Daugeliui Švedija atrodo lengvai pasiekiama ir pelninga rinka, tačiau mėginant joje ieškoti verslo partnerių ar klientų, iškyla aukštų kriterijų ir standartų siena. Norint patekti į Švedijos rinką, reikia nusiteikti, kad investicijų ir darbo reikės labai daug. Užtrukome 3-4 metus, kol švedus įtikinome, kad jie – mūsų prioritetinė ir ilgalaikė rinka“, – pasakoja D. Gelažauskas.
Anot D. Gelažausko, švedus lietuvių tiekėjas papirks tik tuomet, jei pasiūlymas atitiks jų verslo planus, strategiją, standartus, verslo kultūrą, o pati įmonė bus pasirengusi pirkti prekes ar paslaugas iš užsienio. Priešingu atveju, turint tik gerą kainos pasiūlymą ir nieko daugiau, sėkmės neverta tikėtis.
„Kaina nebūtinai yra prioritetas, jei paslauga ar produktas kokybiškas. Be to, stebint dabartines Lietuvos ekonomikos tendencijas dar keleri metai ir mūsų šalies verslininkams bus sunku konkuruoti kaštų ekonomijos paremta gamyba su kitomis Rytų Europos valstybėmis. Švedams daug labiau rūpi, ar gaminama turint reikalingus sertifikatus, jie atidžiai analizuoja gamybos procesus, jiems svarbu juos pamatyti, perprasti įmonės kultūrą ir jos strategiją. Tai suprasdami šį pavasarį atidarėme modernią statybinio metalo perdirbimo gamyklą Švedijoje – taip atsidūrėme arčiau klientų ir 3-4 kartus greičiau galime atlikti užsakymą“, – sako D. Gelažauskas.
Lietuviai į Švediją daugiausia eksportuoja baldų (30 proc. viso eksporto), plastiko ir jo dirbinių (7 proc.), elektros mašinų ir įrenginių (7 proc.), tabako ir jo pakaitalų (6,6 proc.), įvairių chemijos produktų (6,4 proc.). 2016 m. paslaugų eksporto į Švediją vertė siekė beveik 262 mln. eurų, o struktūroje dominavo transporto (10 proc. viso eksporto) ir statybos (6,6 proc.) paslaugos. „Versli Lietuva“ analitikų atliktas eksporto galimybių vertinimas rodo, kad Švedijos rinkoje pirkėją rastų maisto produktų, įvairių mašinų, įrenginių, tekstilės ir drabužių, chemijos produktų gamintojai.
