Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti ilgalaikiai bedarbiai, atskleidė, kad ši problema kompleksinė – skirtingų grupių žmonės, nerandantys darbo, susiduria su skirtingomis problemomis.
Nors neretai bedarbiai teigia tiesiog nerandantys jokio darbo, tyrimas atskleidė, kad dažniausiai tokie žmonės susiduria su motyvacijos ir darbinių įgūdžių stoka. Itin darbą susirasti sunku labiausiai pažeidžiamiems asmenims.
Visų problema
„Tai ilgalaikiai bedarbiai, socialinės paramos gavėjai – šie asmenys turi kompleksinių problemų ir norint juos integruoti į darbo rinką reikia papildomos pagalbos ir paramos“, - sakė Lietuvos socialinių tyrimų instituto tyrimo vadovė Sandra Krutulienė.
„Tai žmonės, kurie neretai sulaukia visuomenėje daug priekaištų, kad ilgai nedirba, neva neieško darbo. Bet tai žmonės, kuriems būtina mūsų visų pagalba“, - sakė tyrimo bendraautoris Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis.
Jo teigimu, pagelbėję ilgalaikiams bedarbiams, iš armijos bedarbių galėtume darbo rinką papildyti 15-20 tūkst. žmonių.
„Žinoma, dalis tokių žmonių sunkiai pateks į darbo rinką, bet praktika rodo, kad, pasitelkus tinkamas priemones, galima įdarbinti 30-60 proc. sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų“, - sakė B.Gruževskis.
Palūžta emociškai
„Žmonės susiduria ne su viena, o su visu kompleksu iššūkių ir problemų. Labai svarbi iš jų – prarastas tikėjimas savo jėgomis, sumenkėjusi motyvacija ir maža savivertė“, - sakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos pirmininkė Jurgita Kuprytė.
Jos teigimu, tik praradę darbą žmonės iš pradžių aktyviai ieško kito darbo, bet jeigu paieškos užsitęsia ir yra nesėkmingos, žmogus tampa pasyvesnis, nustoja tikėti, kad gali pakeisti situaciją.
„Šioje vietoje labai svarbi emocinė parama, kurią suteikti gali įvairios nevyriausybinės organizacijos. Svarbu ne tik paremti žmogų emocingai, bet ir padėti jam. Tyrimas rodo, kad žmonės, sulaukę pagalbos iš nevyriausybinių organizacijų, jautėsi geriau“, - kalbėjo J.Kuprytė.
Būtina atskirti
Tyrimas atskleidė, kad nevyriausybinės organizacijos yra pajėgios suteikti pagalbą ilgalaikiams bedarbiams, tačiau būtina imti konkrečių veiksmų.
„Visų pirma reikia diferencijuoti Darbo biržos paslaugas“, - sakė B.Gruževskis
Vieni į darbo biržą užsuka tiesiog darbo – jie žino, ko nori, ir tai jiems yra tiesiog techninis žingsnis. Kitiems reikia šiek tiek paramos ir pagalbos, tačiau yra žmonių, kurie, ko gero, darbo nesusiras nei per mėnesį, nei per kelis.
„Tarp to žmogaus ir darbo rinkos turi stovėti krūva nevyriausybinių organizacijų, nes žmogui reikia įvairiausios paramos“, - sakė profesorius.
O teigimu, labiausiai pažeidžiamiems asmenims darbą susirasti iš tikro sunku – neužtenka pateikti darbo pasiūlymą.
„Tokiems žmonėms sunku atsiskleisti, jų negalima apkrauti, juos reikia prižiūrėti. Išvis neturėtų būti taip, kad sunkiai integruojami žmonės yra tiesiog siunčiami pas darbdavį – juos turėtų lydėti nevyriausybinių organizacijų specialistai“, - kalbėjo B.Gruževskis.
Jis tikino, kad nėra taip, kad Darbo birža dirbtų prastai – tiesiog ji yra skirta vidutiniams bedarbiams. „Bet yra žmonių, kuriems reikia specialios pagalbos“, - sakė tyrimo bendraautoris.
Patys apklausti bedarbiai teigė, kad jiems svarbiausios tarpininkavimo, motyvavimo, darbo paieškos įgūdžių ugdymo, emocinės paramos paslaugos.
