Klaipėdos uostui lapkritis buvo itin sėkmingas – laivų krovos apyvarta buvo 571,8 tūkst. tonų (16,2 proc.) didesnė nei pernai per tą patį laikotarpį: pilta 1 mln. 138 tūkst. skystųjų ir 1 mln. 806 tūkst. tonų biriųjų krovinių. Generalinių krovinių krauta 1 mln. 151 tūkst. tonų.
Metai dar nesibaigė, tad KVJU direkcijos specialistai neabejoja, kad bendroji uosto krovinių apyvarta irgi bus rekordinė. Sausio-lapkričio mėnesiais iki 39,21 mln. tonų šoktelėjusi visų terminalų krova yra 6,5 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
"Manome, kad iki metų pabaigos Klaipėdos jūrų uosto krovos apyvarta galėtų priartėti prie 42 mln. tonų ribos", - naują rekordą prognozuoja KVJU direkcijos Bendrųjų reikalų ir rinkodaros direktorius Artūras Drungilas
Per vienuolika mėnesių Klaipėdos jūrų uoste lankėsi 6126 prekybos laivų - 5 proc. mažiau nei pernai. Sulaukę mažiau vizitų uostininkai dėl to nė kiek nesisieloja – prie išgilintų krantinių švartuojasi didesnės talpos „Panamax“ tipo motorlaiviai, galintys gabenti daugiau krovinių.
Klaipėdos uostas tampa solidžiu žaidėju Baltijos regiono kruizinės ir keleivinės laivybos rinkoje. Sausio-lapkričio mėnesiais čia lankėsi 355 tūkst. kruizų laivais ir Danijos bendrovės „DFDS Seaways“ keltais plaukusių keleivių - 5,9 proc. daugiau nei pernai.
Pagrindinis Klaipėdos uosto konkurentas Baltijos rytinėje pakrantėje - Ryga. Iki gruodžio pradžios krovę 31,1 mln. tonų krovinių (6,7 proc. mažiau nei pernai) latviai nusileidžia lietuviams.
Pernai smarkiai smuktelėjęs Ventspilio jūrų uostas šiek tiek atsigavo, bet šiųmetė jo krovinių apyvarta siekia vos daugiau kaip 17 mln. tonų.
Rytų Baltijos regione kažkada pirmavusiam jungtiniam Talino jūrų uostui dabar tenka vytis latvius – ten per vienuolika mėnesių 15 proc. padidėjusi krova sudarė 17 mln. 422 tūkst tonų.
KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pažymėjo, jog sėkmingą Klaipėdos jūrų uosto veiklą, augančią krovinių apyvartą nulėmė savalaikės investicijos į infrastruktūros plėtrą, krovos kompanijų įdirbis.
„Sulėtinę investicijų į šiuolaikiškų konteinerių terminalų statybas tempus, neįrengę prieplaukos SGD dujovežiams, kitų svarbių objektų, būtume susilyginę su artimiausiais kaimynais arba jie būtų perėmę mūsų krovinius“, - kalbėjo A.Vaitkus.
Stabiliau augo ir KVJU direkcijos pajamos, per vienuolika mėnesių šoktelėjusios iki 54,34 mln. eurų. Pernai per tą pati laikotarpį Klaipėdos jūrų uostas uždirbo 51,76 mln. eurų.
