Rytų Europai nusibodo prastesni produktai: „Nesame Europos šiukšliadėžė“

Kodėl „Nutelloje“ Vengrijoje mažiau kakavos nei Vokietijoje? Kodėl žuvų piršteliuose Prahoje – mažiau žuvies? Rytų Europos gyventojams nusibodo pirkti prastesnius maisto produktus nei parduodami Vakarų Europoje. Apie tai pagaliau prakalbo ir Europos Sąjunga, rašo „Spiegel“. 

 Laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
 Laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
 Laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
 Laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 15, 2017, 5:07 PM

Liepos viduryje Bratislavoje Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ėmė grūmoti rankomis – nusiėmęs švarką jis rėkė apie sankcijas. Kas premjerui sukėlė pykti? „Lenor“ skalbinių minkštiklis ir „Iglo“ žuvies piršteliai. Šioms kompanijoms R.Fico grasino boikotu, jeigu jos ir toliau savo pirkėjams Rytų Europoje siūlys prastesnės kokybės maisto produktus. 

„Europos šiukšliadėžė“

Tiesa, Slovakijos ministras pirmininkas kalbėjo ne tik apie savo šalį. Visoje Rytų Europoje žmonės jau kurį laiką galvojo, kodėl „Nutella“ namuose ne tokia skani kaip Vokietijoje, o skalbimo milteliai neveikia taip gerai. 

103 milijonų Europos Sąjungos piliečių metų metus pirko produktus, kurių sudėtis buvo kitokia nei tų pačių prekių, parduodamų Vakarų Europoje. Tam besipriešinantys politikai kalba ne tik apie pirkėjų diskriminaciją, kai tam tikra jų grupė laikoma tarsi antrarūšiais. 

Keliamas ir svarbus klausimas Europos Sąjungai – ar tikrai yra kovojama apie sąjungos vienybę ir ar neturėtų ta vienybė atsispindėti ir „Nutella“ receptuose. 

Skundai apie tai Europos Komisiją Briuselyje pasiekia jau kuris laikas, tačiau iki šiol ES garsiai apie tai nekalbėjo. Vis dėlto, darosi sunku tylėti. Vengrijos ministras pirmininkas situaciją vadina „didžiausiu paskutinio meto skandalu“, o Čekijos ūkio ministras tikina, kad žmonės Rytų Europoje jaučiasi tarsi „Europos šiukšliadėžė“. 

Reikalai pajudėjo

Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude’as Junckeris pažadėjo imtis veiksmų. Pirmas jų buvo užsakymas patikrinti įvairius tyrimus, vertinusius maisto produktų sudėtį skirtingose Europos valstybėse. 

Vienas tokių tyrimų parodė, kad vienos firmos žuvies pirštelių sudėtyje Slovakijoje buvo 58 proc. žuvies, o greta esančioje Austrijoje – 65 proc. Skalbinių minkštiklis „Lenor“ Austrijoje kainavo 30 centų daugiau, o jo tūris buvo 60 mililitrų mažesnis. 

Kituose produktuose brangesni ingredientai, pavyzdžiui sviestas, buvo pakeisti pigesnėmis alternatyvomis, tokiomis kaip palmių aliejus. 

Tokie dalykai gal ir buvo suprantami sugriuvus Sovietų Sąjungai – pirkėjai Rytų Europoje tiesiog turėjo mažesnę perkamąją galią. Dabar kainų prasme jie mažai skiriasi nuo Vakarų Europos, nors receptai čia vis dar kitokie. 

Dabar Europos Sąjunga ėmėsi tyrimo, kad kartu su vartotojų apsaugos organizacijomis ir maisto gamintojais nuspręstų, kaip reikėtų kalbėti apie šią problemą. Tai nedidelis žingsnis, bet vis šis tas. 

Nesąžininga praktika

Kol kas neaišku, kokių sprendimų imsis Europos Sąjunga. Bet vartotojų teisių gynėjai mano, kad kompanijos, kurios negali logiškai paaiškinti, dėl kokių priežasčių skiriasi jų gaminamų produktų sudėtis skirtinguose regionuose, turėtų atsakyti už nesąžiningą komercinę veiklą. 

Iki šiol kompanijos, sulaukusios kritikos, dažniausiai ginasi tuo, kad stengiasi gaminant produktus naudoti vietinius išteklius ar prisitaikyti prie vietinių skonio. 

Tiesa, daugelis kompanijų tiesiog nepripažįsta, kad jų produktų sudėtis skirtingose valstybėse yra skirtinga. 

Yra ir tokių, kurie taisosi. „Leibniz“ sausainių gamintojai, sulaukę skundų dėl to, kad jų sausainiuose Lenkijoje yra mažiau cukraus, pakeitė receptą ir dabar čia gamina lygiai tokius pat sausainius kaip Vokietijoje.

Tiesiog pigiau ir skaniau?

Kompanija „Frosta“, gaminanti žuvies pirštelius, buvo atvira – taip tiesiog pigiau. 

Ilgą laiką žuvies piršteliai, kuriuos kompanija gamino Lenkijoje, buvo padengti storesnio džiūvėsių sluoksniu. Tiesa, prieš pusantrų metų kompanija šios praktikos atsisakė.

„Pasakymai apie tai, kad žmonių skoniai skiriasi yra nesąmonė. Visi tiesiog nori daugiau“, – sakė kompanijos vadovas Felixas Ahleris. 

Nepaisant to, nemažai kompanijų vis dar tikina, kad receptai skiriasi tik todėl, kad žmonės skirtingose šalyse mėgsta kitokius dalykus. 

Kompanijos SPAR, kurios jogurtuose Vakarų Europoje buvo rasta daugiau vaisių nei Rytuose, atstovė tikino, kad žmonės Rytų Europoje tiesiog labiau mėgsta tokį jogurtą. 

Kompanijos „Procter and Gamble“ atstovai tikina, kad atlieka daug tyrimų, bylojančių apie skirtingus pirkėjų įpročius. Lenkai, pavyzdžiui, labiau mėgsta indų ploviklį naudoti ant kempinės, o ne plauti indus vandens su plovikliu pripildytoje kriauklėje, kaip tai daro Vokiečiai, tad natūralu jog Lenkijos ploviklis yra skystesnis.   

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: UŽT komentarai apie pokyčius ūkio sektoriuje, darbo rinkoje