Nuo kitų metų pradžios pensijos bus indeksuojamos ir vidutiniškai turėtų didėti 21 euru. Taip pat jos bus perskaičiuojamos remiantis taškų sistema, kurių skaičių lems asmens sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Dėl to kitąmet pensininkams vidutiniškai bus pridėti dar 9 eurai ir vidutinė pensija sieks 332 eurus.
Kita naujovė – pensijos bus siejamos su darbo užmokesčio fondu ir indeksuojamos savaime, nepriklausomai nuo politikų sprendimų. Kitaip sakant, jų nebus galima didinti specialiai prieš rinkimus, o atėjus krizei apkarpyti mažinant „Sodros“ išlaidas.
Negana to, rengiamasi persvarstyti ir antrosios pensijų pakopos sistemą, kuri svarbi dirbantiems žmonėms, o čia jau gerokai daugiau miglos.
Žadama, kad antrosios pensijų pakopos fondai nebus naikinami, nors tokie gandai ir sklido.
Bet į juos nebus pervedamos, kaip iki šiol, įmokos iš „Sodros“ – šią naštą gal tik iš dalies perims valstybės biudžetas, o kitą fondų pajamų dalį sudarys pačių dirbančiųjų įmokos.
Be to, į valstybės biudžetą jau perkelta ir 4 mlrd. eurų siekianti „Sodros“ skola.
Taip pat žadama, kad iš šio šaltinio bus mokama bazinė pensija, kuri dabar sudaro 130 eurų.
Tačiau Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas pasipiktino, kad visuomenei jau transliuojama tai, dėl ko esą dar nėra nuspręsta, ir neįžvelgia skirtumo, iš kurios kišenės – valstybės ar „Sodros“ biudžetų – bus mokamos pensijos.
Žinoma, pensininkams svarbiausia pensijų dydis, bet negalima sakyti, kad planuojami pakeitimai nėra esminiai.
Juk „Sodros“ aruodai gerokai papilnės, kai jai nebereikės, kaip dabar, kas mėnesį pervesti į antrosios pensijų pakopos fondus jų dalyvių 2 proc. atlyginimo dydžio įmokos ir dar bazinę pensiją mokės valstybės biudžetas.
Atrodytų, senjorai turėtų tik džiaugtis, nes lyg ir bus iš ko didinti jiems pensijas. Bet sakoma, kad nemokamų pietų nebūna. Ši reforma, ko gero, vyks būsimųjų pensininkų sąskaita, nes valstybės biudžetas vargu ar padengs visą antrosios pakopos pensijų fondams tekusį „Sodros“ įnašą.
Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas S.Jakeliūnas siūlė mokėti tik savotišką premiją, skatinančią kaupti lėšas būsimai pensijai, ir kartu didinti asmenines antrosios pensijų pakopos fondų dalyvių įmokas.
Buvo svarstoma, kad ši įmoka galėtų sudaryti 4–8 proc. savanoriškai šioje pensijų sistemoje dalyvaujančio asmens atlyginimo, bet apie didesnę nei 2 proc. vidutinės algos dydžio valstybės premiją nekalbėta.
Jeigu tokie valdančiųjų planai būtų įgyvendinti, reikštų, kad atsisakoma dabartinės antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos 2+2+2 ir „Sodros“ įmokos dalis perkeliama ant fondų dalyvių pečių.
Vadinasi, jau reikia pamiršti ankstesnius valdžios įsipareigojimus „Sodros“ įmoką į šiuos pensijų fondus tolydžio didinti ir 2020 metais į juos pervesti jau 3,5 proc. dalyvių atlyginimo.
Antrosios pakopos pensijų fondų atstovai piktinasi, kad taip pažeidžiami teisėti žmonių lūkesčiai, nes valdžia ne pirmą kartą netesi pažadų ir jie, norėdami gauti didesnes pensijas, turės jas kaupti savo lėšomis, bet negalės ten nukreipti jokios savo socialinio draudimo įmokos dalies.
Tai tiesa, bet Vyriausybei tenka suktis tarp dabartinių ir būsimųjų pensininkų lūkesčių. Juk „Sodros“ pensijos grindžiamos solidarumo principu – dabartinius pensininkus finansuoja dabar įmokas mokantys asmenys, o juos turės išlaikyti jau būsimosios dirbančiųjų kartos.
Praeityje šis principas buvo gana tvarus, nes gyventojų skaičius augo, o dirbančių žmonių gretos plėtėsi sparčiau nei pensininkų.
Bet šiais laikais, kai dėl didžiulės emigracijos ir menko gimstamumo gyventojų mažėja ir visuomenė vis labiau sensta, kyla klausimas, ar ateityje bus iš ko mokėti pensijas. Todėl iš anksto sukaupti lėšų savo pensijai dabartiniams dirbantiesiems gali būti gyvybiškai būtina.
Kita vertus, „Sodros“ pervedimai į antrosios pakopos pensijų fondus trukdo jas didinti šiandien.
Politikai pasistengė, kad pensininkai tai išgirstų, ir jų organizacijos jau ėmė rengti protesto akcijas reikalaudamos nutraukti šias įmokas.
Kam reikalingas dar vienas visuomenės supriešinimas ir taip labai susipriešinusioje Lietuvoje? Turbūt čia vertėtų paieškoti aukso vidurio, kad ir ateities pensijos būtų kaupiamos ne vien iš asmeninės žmonių kišenės, ir dabartiniams pensininkams jos nuolat būtų didinamos.
Regis, net nutraukus „Sodros“ įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas bus sunku surinkti tiek pinigų, kad pensijas būtų įmanoma gerokai didinti. Geresnio gyvenimo senjorai galėtų tikėtis nebent sparčiai augant ekonomikai, mažėjant šešėliui.
Šalies bendrasis vidaus produktas pastaruoju metu auga maždaug 3 proc., „Sodros“ biudžetas – kiek sparčiau.
Tai ir leidžia kitąmet padidinti pensijas vidutiniškai 30 eurų, bet žmonių lūkesčiai gerokai didesni – ypač kai įsibėgėjusios infliacijos nepavyksta sustabdyti.
Reikia esminio proveržio, o ši Vyriausybė mėgina išsisukti perskirstydama mokesčių mokėtojų pinigus iš vienos kišenės į kitą.
