Tokių priemonių imtasi pirmą kartą istorijoje. Tikimasi, kad tai padės stiprinti Lietuvos finansų sistemos atsparumą galimiems sukrėtimams. Anticiklinis kapitalo rezervas turės būti padidintas 0,5 proc.
„Finansinis ciklas jau kurį laiką išgyvena pakilimo fazę. Tokiais laikais būtina stiprinti finansų sistemos atsparumą ir pasirengti laikams, kai ciklo fazė pasikeis arba susidursime su netikėtais ekonominiais šokais“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Rinka įsibėgėjusi
Anot V.Vasiliausko, NT rinkoje šiuo metu stebimas įsibėgėjimas ir situacija yra pozityvi.
„Nors buvo kalbų apie NT rinkos lėtėjimą, tačiau mūsų analizė rodo, kad ji ir toliau nuosekliai auga. Tai reiškia, kad NT kainų lygis didėja tiek Vilniuje, tiek ir visoje Lietuvoje“, – sakė V.Vasiliauskas.
Panaši situacija ir su paskolų portfeliais – jų apimtis didėja tiek verslui, tiek namų ūkiui.
„Maždaug nuo 2016 metų trečio ketvirčio esame ekonominio ciklo brandžios fazėje. Rinka yra įsibėgėjusi ir tvariai auga“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Lietuvos finansų ciklas riečia nosį aukštyn: „Geri laikai tikrai yra dabar. Mūsų ekonomikoje dabar vasara, bet kaip sakoma, būtent vasarą reikia pradėti ruošti roges žiemai“.
Imasi priemonių
Lietuvos bankui gavus instrumentų paketą reguliuoti kredito rinką, jis pradėjo taikyti priemones bankų atsparumui stiprinti ir skolininkų rizikai mažinti.
Būtent bankų atsparumui didinti ir buvo nuspręsta padidinti anticiklinio kapitalo rezervą.
„Tai buferis, kuris, kaip mes įsivaizduojame, privalo būti kaupiamas gerais laikais. Tai tam tikras pūtimas prieš vėją, kad esant blogiems laikams, kai vėjo nėra, jį pašalinus būtų galima sukelti tam tikrą judesį rinkoje“, – sakė V.Vasiliauskas.
Nustatytas papildomas rezervas – 0,5 proc., o kredito įstaigos turės jį suformuoti per 1 metus.
„Toks sprendimas priimamas pirmą kartą. Tai taikoma bankams ir centrinėms kredito unijoms“, - kalbėjo V.Vasiliauskas.
Šios priemonės tikslas – didinti atsparumą.
„Bankai bus atsparesni šokams, galės geriau reaguoti į nuosmukius“, – sakė pašnekovas.
Paskutinis toks finansinis šokas buvo 2008 metais. Ši krizė parodė, kad bankams papildomai reikia 5-6 proc. kapitalo, norint susidoroti su nuosmukiu.
„Tai 1 proc. galėtų atlaikyti tai, kas pas mus vyko 1998 metais, kai prasidėjo Rusijos rublio krizė. 1 proc. yra beveik 100 milijonų eurų papildomo kapitalo“, - sakė V.Vasiliauskas.
Jo teigimu, jei ir toliau rinka tvariai judės į priekį, 2018 metais vėl bus svarstoma dėl tolimesnio kapitalo rezervo didinimo iki 1 proc.
„Taip pat galvojame paskelbti viešą konsultaciją dėl atsakingo skolinimo nuostatų. Kitų metų pirmo ketvirčio pabaigoje planuojame apsispręsti dėl tolimesnio rezervo didėjimo krypties“, – sakė V.Vasiliauskas.
Burbulo atveju kaitalo rezervas gali būti padidintas ir iki 2,5 proc.
„Tiesioginio poveikio gyventojams nebus, nes kalbame apie bankus. Be abejo, kreditavimui tai atsilieps, nes bankams tiesiog reiks sukaupti papildomą atsargą, nors šiai dienai bankams tikrai neturėtų būti didelė problema suformuoti tą papildomą rezervą“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Skaičiuojama, kad vidutinei palūkanų normai tai gali turėti 0,07 proc. įtakos.
Ant bangos
„Kreditavimo rinka šiuo metu ant bangos, jos augimas dabar siekia 7 proc.“, - sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta. Aktyvumu išsiskiria būsto paskolos, kurios šiuo metu auga sparčiausiai.
Tiesa, jis ramina: „Ši banga nėra cunamis“.
NT rinkoje aktyvumas taip pat aukštas, sandorių skaičius čia nuolat kopia aukštyn.
„Taip, yra tam tikro išsikvėpimo Vilniaus rinkoje ir sandorių čia kiek mažėja, bet bendras lygis išlieka aukštas ir artimas sandorių skaičiui, kurį matėme 2008 m“, – sakė S.Krėpšta.
Būsto kainos auga jau ketverius metus ir šiuo metu šalyje siekia 8,5 proc.
„Jis mažesnis nei pirmus metų ketvirčius, kai buvo fiksuotas dviženklis augimas. Tai rodo, kad rinka stabilizuojasi“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.
ES kontekste, tiek pagal kreditų, tiek pagal NT rinkos augimą esame tarp lyderių.
„Kreditas yra vis stipresnis NT rinkos vedlys – vis daugiau sandorių sudaromi ne sukaupus pinigus, o skolinantis iš bankų. Bet pavojingų ribų, kokios buvo prieš krizę, dar nesame peržengę“, – kalbėjo S.Krėpšta.
Būsto įperkamumas šiuo metu geriausias per visą Nepriklausomybės laikotarpį: „Priežastis paprasta – ilgalaikis atlyginimų augimas yra didesnis nei NT kainų augimas“.
Kalbant apie lūkesčius, gyventojai į NT kainas žiūri pozityviau nei bankai – daugiau nei pusė jų tikisi kainų augimo ir ateityje. Bankai kiek atsargesni – trečdalis jų mano, kad kainos augs, daugiau nei pusė – kad išliks nepakitusios.
Nerimauti nereikia
Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad gyventojai neturėtų pajusti didelių pokyčių dėl naujų Lietuvos banko reikalavimų.
„NT rinka ir taip jau stabilizuojasi ir prognozuojama, kad kainos ateinančiais metais augs nežymiai, tad tolesnio burbulo pūtimosi lūkesčiai nedideli. Be to, didžioji dalis bankų ir taip turi labai didelius kapitalo buferius, gerokai viršijančius reikalavimus", - kalbėjo Ž.Mauricas.
Jo teigimu, bankams nekils didelių problemų sukaupiant papildomą 0,5 proc. anticiklinį rezervinį kapitalą: „Tas reikalavimo įvedimas labiau duoda signalą bendrai NT rinkos žaidėjams, kad nebandykite pūsti burbulų, kažkas bus daroma“.
Panašiai kalbėjo ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius: „Iš esmės anticiklinio kapitalo reikalavimas nėra kažkoks blogas ar stresinis reiškinys“.
Jis džiaugėsi, kad Lietuvos bankas leido institucijoms papildomą rezervą sukaupti per metus. „Savaime suprantama, komerciniai bankai norėtų daugiau diskusijos, įvedant tokio pobūdžio reikalavimus, todėl, tikimės, jeigu ateityje centrinis bankas bus priverstas įvesti panašaus pobūdžio makroprodencinę priemonę, tai bus išdiskutuojama su rinkos dalyviais“, - kalbėjo M.Zalatorius.
Jis teigė negalintis prognozuoti, kaip dėl šio sprendimo bankai keis savo elgseną: „Galbūt dėl augančios ekonomikos nieko papildomo daryti nereikės, gal papildomam rezervui sukaupti reikės mažinti dividendus arba minimaliai koreguoti skolinimo sąlygas“.
"Manome, kad Lietuvos banko reikalavimas kredito įstaigoms per vienerius metus sukaupti papildomą, 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą didelės įtakos tolesniam skolinimui ir SEB banko Lietuvoje veiklos rezultatams neturės", - teigė ir SEB banko valdybos narys Aivaras Čičelis.
