Dirbta rekordiniu tempu
Klaipėdos jūrų uostas užpernai pagal krovinių apyvartą buvo absoliutus Baltijos valstybių uostų lyderis. Rekordiniais tempais dirbta ir pernai - metų pabaigoje jau buvo aišku, kad bendroji uosto krovos apyvarta bus didesnė nei užpernai.
Susumavus praėjusiųjų metų Klaipėdos uosto kompanijų veiklos rezultatus paaiškėjo, jog čia krauta daugiau kaip 43 mln. tonų krovinių - 7,2 proc. arba 2,87 mln. tonų daugiau nei 2016-aisiais.
Klaipėdos jūrų uoste pernai viešėjo 6669 laivai - 3,3 proc. arba 216 laivų daugiau nei užpernai.
Padaugėjo ir keleivių – praėjusiais metais į uostą laivais atplaukė 369 tūkst. 743 žmonių - 10,2 proc. arba 34 tūkst. keleivių daugiau nei 2016-aisiais.
Jūrų uostui itin našus buvo finišas - gruodį krauta 3,79 mln. tonų įvairių krovinių - 14,3 proc. arba 476,3 tūkst. tonų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Išmoko greitai prisitaikyti
„Įvairių veiksnių visuma įtakojo uosto krovinių augimo tendencijas – neišskirčiau kurio nors vieno. Svarbiausia, kad verslas mumis pasitiki. Kai laiku pastatome naujus infrastruktūros objektus, krovos kompanijos gali investuoti į savo technologijas, kurti pridėtinę vertę“, - kalbėjo KVJU direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūra svarbi maždaug 37 proc. Lietuvos tranzito srauto, daugelio pagrindinių Lietuvos eksportuotojų sektorių veiklai. Čia yra universalių, galinčių greitai persitvarkyti terminalų, todėl radikalūs pokyčiai tarptautinėje krovinių rinkoje klaipėdiečių apyvartos nesumenkino taip, kaip tai įvyko kituose Baltijos rytinės pakrantės valstybių uostuose.
A.Vaitkus pažymėjo, kad pernai pagal krovinių augimą Klaipėda lenkė Švedijos ir Suomijos uostus Baltijos jūroje: "Mūsiškiai operatoriai susistygavę su verslo partneriais, geba prisitaikyti prie naujų aplinkybių, didesnio krovinių kiekio. Visa tai mus ir veda į priekį“, - kalbėjo A.Vaitkus.
Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos uostas vieną didžiausių savo konkurentų Rygą buvo aplenkęs maždaug 8 mln. tonų. Tiesa, latviai savo uostų krovinių apyvartas skaičiuoja prijungdami Liepojos ir Ventspilio pasiekimus.
Didžiausi kaimyninių Baltijos šalių ir Rusijos uostai savo metų krovos rezultatų dar nepaskelbė.
Svarbi partnerė - Baltarusija
„Prieš 3–4 metus patys netikėjome, kad uostas apskritai gali pasiekti 40 mln. tonų krovą. Jeigu prieš gerą dešimtmetį kas nors būtų pasakęs, kad per metus pavyks perkrauti 35 mln. tonų krovinių, būtų buvęs palaikytas svajotoju“, - naujuoju rekordu džiaugėsi A.Vaitkus.
Pagrindinė Klaipėdos jūrų uosto partnerė transporto ir krovinių tranzito srityje - Baltarusija. Šios šalies kroviniai dabar sudaro apie 35 proc. visos krovos, ir vis dar auga. Krovą didina ir metalo gaminiai, metalo rūdos, tačiau labiausiai – baltarusių chemijos pramonės įmonių per Lietuvą eksportuojamos mineralinės trąšos.
Susisiekimo ministerijos patvirtintame KVJU plėtros plane numatoma per ketverius metus uosto statyboms skirti apie 407 mln. eurų. Nemenka investicija bus atseikėta uosto vartams modernizuoti, kad pro juos galėtų įplauktų didžiakrūviai „Panamax“ ir „Postpanamax“ tipo krovinių laivai.
Rusijos pozicija nesikeičia
Numatyta tvarkyti valstybinės įmonės „Klaipėdos naftos“ (KN) krantines, statytas dar 1965 metais. Laivyba visą tą laiką augo, naftos produktus plukdančių tanklaivių parametrai vis didėjo. Prišvartuoti ir krauti didžiulius laivus prie senųjų KN krantinių vis sudėtingiau.
Netrukus darbas užvirs Malkų įlankos akvatorijoje - naujasis pirsas bus statomas Klaipėdos konteinerių terminale. Tai viena našiausių ir pažangiausių uosto krovos kompanijų, kurią jos veiklai svarbios KVJU direkcijos investicijos į infrastruktūros plėtrą pietinėje uosto dalyje ilgą laiką aplenkdavo.
A.Vaitkus neslėpė, jog geopolitinė situacija vieninteliam Lietuvos jūrų uostui kol kas nėra džiuginanti: „Dėl krovinių iš Rytų pešasi latviai, estai, rusai. Konkurentai vieni kitiems kaišioja pagalius į ratus, stengiasi laimėti mažindami savo paslaugų įkainius“.
Rusijos pozicija nekinta - ir toliau siekiama, kad Baltarusijos naftos produktų, mineralinių trąšų, sunkiosios pramonės eksporto srautai nukryptų į Ust Lugą, kitus naujausius rusų uostus Suomijos įlankoje.
Tokia Kremliaus tranzito politika, regis, tik grūdina Klaipėdos uostą, didina jo patrauklumą Baltijos regione.
