Sutikimas, kad „Sodros“ teritoriniai skyriai tvarkytų pensijos prašytojo ypatingus asmens duomenis, išspausdintas smulkiomis raidėmis prašymo pabaigoje ir reikia būti itin įtariam, kad tai pastebėtum.
Tarp ypatingų duomenų – ne tik žinios apie lytinį gyvenimą, bet ir apie žmogaus politinius, religinius, filosofinius įsitikinimus, priklausymą profesinėms sąjungoms, rasinę bei etninę kilmę, sveikatą, teistumą.
Tačiau šią teisę įgijusios „Sodros“ atstovų teigimu, toks pensininko sutikimas dėl ypatingų asmens duomenų tvarkymo esą nieko nereiškia, nes įstatymai jai leidžia žinoti tik apie žmogaus sveikatą.
Tai kam ta komedija su senjorų pasirašomais sutikimais, kad „Sodra“ tvarkytų jų ypatingus duomenis?
Ar skaitote, ką pasirašote?
Neseniai nuvykau į „Sodrą“ paprašyti skirti man senatvės pensiją.
Pačiai pildyti prašymo nereikėjo – tarnautoja klausinėdama pati viską surašė į kompiuterį, spausdintuvas visa tai išspausdino. Beliko pasirašyti.
„Esu įpratusi skaityti tai, ką pasirašau“, – ištariau kuo mandagesniu balsu.
„Prašom“, – ramiai linktelėjo galva patyrusi specialistė.
Skaitau, skaitau, verčiu puslapį. Trečias nuo pabaigos teiginys skelbia: „Leidžiu „Sodrai“ tvarkyti mano asmens duomenis, įskaitant ir ypatingus duomenis.“ Jokių pabraukimų „taip“ arba „ne“, jokių eilučių, kur ką nors būtų galima įrašyti.
„Ponia, ką reiškia „ypatingi duomenys?“ – pasiteiravau.
„Neslėpsiu, nežinau, bet tuoj atsiversiu įstatymą ir pažiūrėsiu“, – nesutriko „Sodros“ tarnautoja.
Kurį laiką paieškojusi kompiuteryje ji perskaitė: „Duomenys, susiję su rasine ar etnine žmogaus kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą.“
„Kaip reikėtų suprasti „lytinis gyvenimas“?“ – šis klausimas būsimo pensininko anketoje mane apstulbino labiausiai.
„Tai – lytinė orientacija“, – išgirdau paaiškinimą.
„Ponia, o kam „Sodrai“ mano religiniai, filosofiniai įsitikinimai? Ir ką reiškia politiniai įsitikinimai? Ar jums rūpi mano požiūris į demokratiją?“ – toliau klausinėjau.
„Jūs galite ir nesutikti...“
„Kokiu būdu galėčiau nesutikti? Ties šiuo punktu anketoje nenumatyta jokių papildomų eilučių“, – neatstojau.
„Tiesiog įrašykite pastabą, kad nesutinkate leisti tvarkyti savo ypatingų duomenų“, – paaiškino patyrusi profesionalė.
„Ponia, ar aš būsiu pirmoji, kuri atsisakys tai padaryti?“ – dėl visa ko pasiteiravau.
Ponia apsidairė ir lėtai linktelėjo galvą.
Renka žinias apie sveikatą
Taigi kam „Sodrai“ žinoti apie asmens lytinį gyvenimą, filosofines pažiūras, politines, religines simpatijas ar priklausymą profesinėms sąjungoms?
Atsakydami į šį „Lietuvos ryto“ klausimą „Sodros“ atstovai paaiškino, kad jiems jokio pensininko sutikimo nereikia, – jie pagal įstatymą ir taip turi teisę tvarkyti ypatingus duomenis. „Sodros“ esą nedomina senjoro filosofiniai įsitikinimai ir lytinis gyvenimas – ji renka tik duomenis apie sveikatą.
Taip pat buvo paaiškinta, kad į pensininko prašymą sakinys apie visus ypatingus duomenis įtrauktas tik siekiant informuoti pareiškėją, jog „Sodra“ tokius duomenis renka.
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Saulius Jarmalis priminė, kad duomenys, kuriuos ši įstaiga turi teisę valdyti, yra išvardyti valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatuose.
Tiesa, į registrą neįtraukti duomenys apie politinius, religinius, filosofinius įsitikinimus, lytinį gyvenimą, narystę profesinėse sąjungose, informacija apie teistumą, bet šiame sąraše yra informacija apie asmens sveikatą.
S.Jarmalio teigimu, „Sodra“ duomenis apie sveikatą tvarko siekdama pagrįstai apskaičiuoti pensiją, kuriai įtakos gali turėti ir asmens sveikatos būklė, tarkime, neįgalumas.
Bet tokiu atveju ar būsimo pensininko prašyme nepakaktų parašyti, kad „Sodra“ renka duomenis apie jo sveikatą, užuot rašius painų sutikimą dėl visų ypatingų duomenų tvarkymo?
Atsakymo į šį klausimą taip ir nesulaukiau. Tik dar kartą buvo patikinta, kad tai – joks „sutikimas“, nes sutikimo „Sodrai“ nereikia, ji ir be „sutikimo“ turi teisę rinkti duomenis, išvardytus registre.
Viena duomenų valdytojų
Asmens duomenų apsaugos inspekcijoje mano klausimai mažai ką sudomino. Buvo paaiškinta, jog inspekcija prižiūri, kad kiekvienas, kaupiantis asmens duomenis, būtų užsiregistravęs ir taip pat deklaruotų, kas naudojasi tais duomenimis.
„Sodra“ šioje inspekcijoje yra užsiregistravusi kaip duomenų valdytoja ir visa tai deklaravusi.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė patikino, kad, nepaisant pasirašyto sutikimo, „Sodros“ teritorinis skyrius mano atveju privalo užtikrinti, kad nebūtų tvarkomi pertekliniai ypatingi asmens duomenys, pavyzdžiui, duomenys, susiję su lytiniu gyvenimu, filosofiniais įsitikinimais ir pan.
R.Sinkevičiūtė-Šečkuvienė taip pat priminė, kad pensininkas pildo tokią pat dokumento formą kaip ir netekęs darbingumo asmuo, o informacija apie netektą darbingumą laikoma ypatingais duomenimis.
Nueita paprastesniu keliu
Šios be galo keistos situacijos paaiškinimą arba spėjimą, panašų į paaiškinimą, pavyko gauti žmogaus teisių organizacijoje.
Šiais metais Europos Sąjungoje turėtų įsigalioti bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, todėl, žmogaus teisių gynėjų spėjimu, „Sodra“ galbūt nutarė iš anksto apsidrausti ir gauti pensininko leidimą tvarkyti visus ypatingus duomenis
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Karolio Liutkevičiaus nuomone, „Sodros“ reikalavimas pensininkams leisti tvarkyti ypatingus duomenis nėra įstatymo pažeidimas.
Paklaustas, ar nebūtų teisingiau, jei būtų konkrečiai apibrėžiama, kokie ypatingi duomenys „Sodrą“ domina, K.Liutkevičius sutiko, bet pridūrė, kad pasirinktas paprastesnis kelias.
Daugėja bylų dėl ypatingų duomenų
Julius Zaleskis
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius
„Lietuvoje galioja toks pat ypatingų duomenų apibrėžimas kaip visoje Europos Sąjungoje – tai informacija apie žmogaus rasę, tautybę, politinius, religinius bei filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, sveikatą, lytinį gyvenimą, teistumą.
Pagal Europos Sąjungos bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, nuo šiol ypatingais duomenimis bus laikomi ir pirštų atspaudai, veido, kiti biometriniai, genetiniai identifikatoriai.
Ypatingi duomenys yra informacija, kuri jautresnė žmogaus privatumui. Įstatymai ją saugo griežčiau, su tokia informacija negalima elgtis kaip su bet kuria kita.
Yra žinoma, jog daugybė baisių nusikaltimų buvo padaryta dėl to, kad buvo renkama tokia informacija: apie tai, kad kažkas yra žydas, kad yra homoseksualus, neįgalus ar liuteronas.
Pavyzdžiui, Ruandoje genocidą vykdyti buvo paprasčiau, nes gyventojų tapatybės kortelėse buvo rašoma etninė kilmė. Žmonės buvo žudomi pasižiūrėjus į jų dokumentą.
Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja bylų dėl ypatingų duomenų. Žmonės darosi sąmoningesni duomenų apsaugos srityje, gina savo teises, todėl daugėja ir skundų.
Bene garsiausia byla dėl ypatingų duomenų – susijusi su klinika „Grožio chirurgija“.
Vyriausioji rinkimų komisija bylinėjosi, kad neterminuotai skelbė informaciją apie kandidatų politines pažiūras kaip ypatingus asmens duomenis savo interneto puslapyje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad demokratinėje visuomenėje piliečiai turi žinoti informaciją apie tuos, kurie eina pareigas valstybės institucijose, ir pripažino, jog tų duomenų neterminuotas skelbimas nepažeidė įstatymo reikalavimų.
Taip pat buvo baudžiamųjų bylų, kai žmonės iš keršto skelbė ir platino žinias apie buvusių sutuoktinių lytinį gyvenimą.
Nuostata dėl filosofinių asmens įsitikinimų praktikoje itin retai taikoma. Nežinau nė vienos bylos ar atvejo, kad būtų kilęs ginčas dėl asmens filosofinių įsitikinimų.
Artėjant Europos Sąjungos bendrojo duomenų apsaugos reglamento įsigaliojimui ne viena bendrovė konsultavosi su teisės ekspertais, atliko duomenų apsaugos atitikties auditą.
Už šio reglamento pažeidimus yra numatytos solidžios baudos.“
