Pirmosios į didžiulę LEZ teritoriją nutūps vietinės kregždės – Šiauliuose veikiančios bendrovės „Medicinos linija“ ir „Reklamos diktatorius“.
„Džiaugiamės, kad pagaliau išsprendėme visas problemas ir prisikvietėme investuotojus. Neabejoju, kad tai paskatins ir kitas įmones“, – sakė bendrovės „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“ direktorius Artūras Klangauskas.
Suviliojo vietinius gamintojus
Pirmoji sutartį su LEZ valdytoju pasirašė reklamos gamyba užsiimanti bendrovė „Reklamos diktatorius“.
Ši bendrovė iki šių metų pabaigos už milijoną eurų planuoja pasistatyti iki 3000 kv. metrų ploto gamyklą su automatizuotomis lazerinėmis pjaustymo, lankstymo, suvirinimo linijomis. Planuojama, kad čia bus sukurta 19 darbo vietų.
Antroji investuotoja – bendrovė „Medicinos linija“ įkurtuves Šiaulių LEZ planuoja anksčiau – jau šį spalį.
Odontologijai skirtas kompozicines medžiagas, cementus, pagalbines priemones dantims gydyti gaminanti ir į 80 pasaulio šalių eksportuojanti bendrovė vasaros pradžioje pradės statyti 2500 kv. metrų ploto pastatą. Į jį ir įrangą bus investuota 2 mln. eurų.
Įmonės baidėsi trūkumų
Net 218 hektarų plotą užimanti Šiaulių LEZ buvo atidaryta kone prieš dvejus metus, bet prisikviesti investuotojų nesisekė. Mat šį projektą vykdžiusi praėjusios kadencijos miesto valdžia pamiršo, kad pramonei reikia ne tik gatvių, apšvietimo, kanalizacijos ir vandens, bet ir elektros.
„Dveji metai buvo skirti buvusios valdžios padarytiems trūkumams ištaisyti. Džiaugiamės, kad jau netrukus turėsime visą būtiną infrastruktūrą“, – sakė Šiaulių LEZ valdytojas.
Didžiausias trukdys buvo elektros stygius – milžiniškoje teritorijoje nebuvo įmanoma pradėti jokios pramoninės veiklos.
Todėl pirmiausia teko pakloti 4,5 kilometro kabelio liniją ir įrengti skirstyklą.
Šių metų pirmąjį ketvirtį bus baigta Zoknių pastotės rekonstrukcija, po kurios į LEZ bus tiekiama 20 megavatų galios elektra.
Nebuvo net jungiamojo kelio
Elektra nebuvo vienintelis rūpestis operatoriui. Teko pasirūpinti, kad į teritoriją būtų nutiestas dujotiekio vamzdynas, o pati LEZ turėtų bent jungiamąjį kelią, nes asfaltuotos buvo tik vietinės gatvės.
„Gavome papildomus 2,6 mln. eurų, iš jų didžiąją dalį – 2,2 mln. eurų sudaro ES parama.
Už šiuos pinigus bus paklotas dujotiekio vamzdynas ir įrengtas kelias į magistralę“, – sakė A.Klangauskas.
Būtent infrastruktūros trūkumai ir buvo didžiausias trukdys kviečiantis užsienio investuotojus – jie nepatikliai vertino pažadus ateityje išspręsti visas problemas. „Kai bus pirmosios gamyklos, bus dar lengviau. Juk plynė niekam nedaro įspūdžio“, – kalbėjo LEZ valdytojas.
Įkūrė pirmieji, tačiau greitai sužlugdė
Paradoksalu, bet būtent šiauliečiai pirmieji šalyje įkūrė LEZ. Tačiau po skambių įkurtuvių 1996 metais zona merdėjo, todėl ją 2002-aisiais teko uždaryti, o valstybei prisiimti milžiniškus nuostolius.
Kartą žlugęs LEZ projektas iš pradžių buvo patikėtas Šiaulių miesto savivaldybei, ji ir prisiėmė finansinę naštą. Tai galėjo paskandinti miestą, nes konkursą laimėjęs rangovas nebuvo pajėgus vienas baigti projektą. Šiauliams grėsė grąžinti per 9 mln. eurų ES paramos.
Dabartiniams miesto vadovams pavyko išsiderėti, kad projekte galėtų dalyvauti ir kitos įmonės, o Ūkio ministerija atnaujintų finansavimą.
Lietuvoje veikia septynios LEZ – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kėdainių, Marijampolės ir Akmenės.
