Platintojai taip teigia besielgiantys, kad negautų baudos. Ramūnas Karbauskis pažadėjo, kad iki kovo platintojai už alkoholio reklamą nebus baudžiami. Kas po to – nežinia.
Apie tai, ar alkoholio reklamos draudimas Lietuvoje neperžengė ribų, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su žurnalų platinimo įmonės direktoriumi Vigintu Bartaševičiumi bei apžvalgininku Aidu Puklevičiumi.
– Pone Bartaševičiau, ar jūs tikrai neradote kitokio būdo, kaip išvengti baudų ir nepateikti Lietuvos vartotojui žurnalo su alkoholio reklama?
– (V.Bartaševičius) Bandėme. Dar spalio 31 d. kreipėmės į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (NTAKD), klausėme, ką mums daryti, nes užsienio leidiniuose reklama yra. Lapkričio 10 d. gavome atsakymą, kad ūkio subjektai, vykdantys žurnalų, laikraščių ir kitų spaudos leidinių leidybą ar platinimą, turi užtikrinti įstatymo reikalavimo laikymąsi. Jokių išimčių nėra.
– Kitaip sakant, jeigu nuo 2018 m. alkoholio reklama Lietuvos teritorijoje yra draudžiama, tai yra taškas ir jūs turite laikytis įstatymo. Bet įstatymas ar naujos taisyklės jūsų neįpareigojo plėšyti žurnalų?
– (V.Bartaševičius) Taip, bet mes nežinome kitų būdų. Yra keletas būdų, ką mes galime padaryti. Galime išplėšti lapą, kuris turi reklamą, užklijuoti lipduką ant reklamos, užtušuoti, jeigu tai yra nedidelis plotas.
Aš netgi rašiau raštą į Seimą, visiems Seimo nariams, Kultūros, Sveikatos reikalų, Ekonomikos, Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių komitetams, lapkričio 14 d. ir jame klausiau, ką daryti, nes mes neturime kito varianto, kaip tuos leidinius parduoti Lietuvoje. Buvo labai konkretus sakinys: kaip parduoti ir pristatyti tokius leidinius prenumeratoriams.
Kelio dar neradome, svarstome variantus nuo puslapių išplėšimo, reklamos užklijavimo lipduku ar tiesiog importo atsisakymo. Mes pasirinkome visus tris variantas – išplėšimas, užklijavimas ir užtušavimas. Tai priklauso nuo to, kokio dydžio yra reklama.
– NTAKD direktorės pavaduotoja Gražina Belian šiandien komentavo, kad žurnalų lapus su alkoholio reklama Lietuvoje plėšo ne departamento darbuotojai, o patys platintojai, nes jiems pritrūko noro civilizuotai spręsti situaciją.
– (V.Bartaševičius) Mes buvome susitikę prieš Naujuosius metus su ponia Belian, labai maloniai pakalbėjome. Aš jai sakiau, kad yra tokie variantai, kitokių variantų mes nežinome. Ji pasiūlė susitarti su leidėjais, kad leidėjas spausdintų tiražą be reklamos Lietuvos rinkai.
Tai reiškia 20–30 egzempliorių iš 20 tūkst.
– Toks variantas įmanomas?
– (V.Bartaševičius) Absoliučiai ne. Jeigu mes kreiptumės į leidėjus su prašymu išspausdinti tokį tiražą, nežinau, kuo mus palaikytų. Taip, galima išspausdinti spausdintuvu, bet tai tikrai nebūtų tas leidinys – blizgantis, taip surištas ir tokios kokybės. Mes to padaryti negalime.
Šioje vietoje mes pasikalbėjome, aš pasakiau, ką mes darysim, apie plėšymą gal neužakcentavau, bet ji sako, kad lipdukus užklijuoti visai geras variantas, galima tą reklamą paslėpti. Mes lyg ir vykdytume įstatymo reikalavimus.
– Ar jūs tai vadinate cenzūra?
– (V.Bartaševičius) Turbūt iš dalies taip. Aš ir Seimui rašydamas apie tai užsiminiau, nes mūsų įmonė yra vienos organizacijos, kuri vienija visų šalių leidėjus ir platintojus, narė. Tai pasaulinė organizacija, jos nariai „Financial Times“, „The Economist“ ir visi kiti.
Ten mes aptarinėjame įvairių šalių patirtį, kokie yra mokesčiai, kokie yra ribojimai. Per kitą kongresą, kuris vyks rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje, manau, kad Lietuva gaus klausimą, kas buvo daroma, kaip atsitiko su spauda. Turbūt tai bus traktuojama kaip cenzūra.
– Pone Puklevičiau, ar jūs čia matote cenzūros požymių?
– (A.Puklevičius) Man baisiai keista, nes lyginu su ankstesniais laikais, o tabako reklama draudžiama yra daug seniau. Aš puikiausiai prisimenu, kaip ateidavo Lietuvoje parduodamas amerikietiškas „Playboy“ su cigaro reklamomis ir niekam dėl to nebuvo problemų. Ir tas pats departamentas galvojo, kad čia ne Lietuvos teritorijai, ir kiti visi.
O dabar sukeltas vajus dėl to, kad paimsime ir reklamų draudimais, pardavimo valandomis imsime ir išblaivinsime viską. Aš puikiai suprantu jūsų situaciją – nenorėjote sulaukti baudų. Aš tai vadinčiau ne cenzūra, o „chaltūra“.
„Chaltūra“ įstatymo leidėjo, „chaltūra“ įstatymo vykdytojo, kurie tiesiog nepasivargino pamodeliuoti įvairių galimų situacijų su esamomis, būsimomis reklamomis, pagalvoti, kaip jas spręsti iš anksto, o ne tik tada, kai prasideda didžiulis subruzdimas socialiniuose tinkluose, kai visi elementariai pradeda tyčiotis tiek iš Seimo, tiek iš jo priimtų įstatymų, tiek iš juos vykdančių institucijų.
Ir tik tada Kultūros komiteto pirmininkas sugalvoja: gerai, iki kovo 1 d. mes nieko nedarysime, o per tą laiką ką nors nuspręsime. Tokie dalykai paprastai sprendžiami iš anksto, o kai iš tavęs pradeda juoktis, tada kiekvienas gudrus pasakytų: oi, mes truputį persistengėme ar dar ką nors.
– Platintojai patys nusprendė, kad reikia plėšyti ir kito varianto nėra, taip galima išvengti baudų. Aš, kaip vartotojas, užsisakau žurnalą ir nenoriu jo gauti išplėšyto.
– (A.Puklevičius) Aš tai nusiųsčiau R.Karbauskiui. Tegul skaito, jeigu skaityti moka tomis kalbomis.
– (V.Bartaševičius) Mes apie tai galvojome, rašėme raštą Vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir klausėme, ar nepažeidžiame vartotojų teisių išplėšydami leidinius, už kuriuos jie moka. Gavome atsakymą, kad tai yra klausimas, susijęs su NTAKD, laiškas yra persiunčiamas jiems.
– Jūs net nežinote, ar pažeidžiate, ar nepažeidžiate?
– (V.Bartaševičius) Vartotojų teisės mums to neatsakė. Užsiminėte apie tabaką, aš pasiėmiau sprendimą, kur mes 2012 m. pralošėme teismą. Čia yra šiek tiek kitokia situacija, nes yra leidžiama reklama ne Europos Sąjungos (ES) leidiniuose, nes ES ji yra uždrausta.
Mes turėjome atvejį, kai leidinys rusų kalba „Glamour“, leidžiamas Rusijoje, bet eksportuojamas į kitas šalis, buvo spausdinamas Lenkijoje – nors spausdinimas ir leidyba visiškai nesusiję dalykai, bet jis turėjo kainą, parašytą eurais, nes buvo parduodamas kai kuriose ES šalyse.
Mes gavome 5 tūkst. baudą. Dabar man neišplėšti lapo ar neužklijuoti reklamos remiantis garbės žodžiu – aš nedrįstu, nes jeigu mes už kiekvieną atvejį gausime po 5 tūkst. baudos, bus labai blogai.
– (A.Puklevičius) Visiškai pritariu. Kai buvau „FHM“ redaktorius, gavau 5 tūkst. litų baudą iš to paties departamento, tiesa, jo pavadinime dar nebuvo „narkotikų“, už tai, kad parašėme teigiamą straipsnį apie imbierinį alų, kuriame, kiekvienas vaikas žino, yra nulis laipsnių. Bet kadangi yra žodis „alus“ ir jis teigiamai parašytas – 5 tūkst. litų. Aš suprantu, kad žmonės tiesiog nutarė apsidrausti.
– O kaip leidėjai reaguoja? Jie žino, kad jūs žurnalus plėšote?
– (V.Bartaševičius) Kol kas dar nežino, mes jiems nepasakojame šito dalyko. Bet mes tikrai turėsime jiems pranešti.
– Nebijote iš jų sulaukti sankcijų? Abejoju, ar jiems labai patiks.
– (V.Bartaševičius) Manau, kad nepatiks. Tai yra jų leidinys, jų pagaminta prekė. Galiausiai už tą reklamą kažkas jiems sumokėjo, tai tikisi, kad reklama bus parodyta.
Mūsų situacija yra blogiausia, nes mes esame tarp dviejų priekalų – įstatymo ir vartotojų, taip pat dar tarp leidėjų. Kokį teisingą sprendimą priimti, aš klausiau visų įmanomų institucijų – man atsakymo nedavė.
– Jūs esate tarpininkai tarp kliento ir leidėjo. Tai ir savotiškas verslo žlugdymas, nes klientas, kuriam nepatinka, kad žurnalas yra išplėšytas, gali užsisakinėti tiesiogiai?
– (A.Puklevičius) Tai ne tik verslo žlugdymas. Galų gale tai ir skaitymo kultūros žlugdymas. Žmonės užsisako spaudą iš užsienio, kur yra daug didesnės rinkos, vadinasi, daug daugiau temų apimantys ir profesionaliau parašyti žurnalai.
Vadinasi, žmonės, kurie nori plėsti savo akiratį skaitydami tokią literatūrą, spaudą, jie tos galimybės gauna vis mažiau, nes, neduok Dieve, čia yra įdėta kažkokio vokiško alaus reklama, o jis įsigyjamas tik vokiškoje parduotuvėje ir skaitytojas, skaitydamas čia, nei nusipirks, nei dar ką nors.
– Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos labai konkretus draudimas: „Lietuvos Respublikoje alkoholio reklama draudžiama“. Turbūt net ir išimčių negali būti, kaip dabar siūloma pataisa, kad juridiniams asmenims, užsiregistravusiems užsienyje ir čia platinantiems žurnalus, neturėtų būti taikoma ši draudimo nuostata.
1997 m. Konstitucinis teismas pasisakė, kad tais atvejais, kai kalbama apie visuomenės sveikatą, tam tikrą informaciją galima riboti įstatymu. Ką galima padaryti, jeigu viskas jau priimta?
– (A.Puklevičius) Čia tie patys dalykai, kurie dažniausiai padaromi tuo metu, kai priimamas įstatymas, aiškinamasi, kaip mes jį taikysime, kokia jo interpretacija.
Tarkime, aš jūsų tiesioginėje laidoje paimu ir pasakau, kad, mano nuomone, vynas yra labai sveika. Aš tikrai taip manau, kad viena taurė per dieną labai gerai ir nuo širdies ligų. Ar tai yra reklama, ar ne? Kas baudžiamas, jūs, televizija ar aš?
– Aš, nes leidau jums taip pasakyti.
– (A.Puklevičius) O kaip jūs galėjote man neleisti? Prasideda tokie klausimai. Po to – jeigu savo socialinio tinklo paskyroje aš parašau kaip asmuo, nieko neprašomas, neapmokamas, pasidaliju savo įspūdžiais apie 1949 m. „Cheval Blanc“, jeigu man gyvenime taip nusisektų jo paragauti, tai yra reklama ar nėra reklama?
Nors jokie žmonės negali sau leisti to įsigyti. Tai reklama, jeigu tu reklamuoji nereklamuojamą daiktą? Yra daugybė dalykų, kuriuos norime aiškintis ir, ko gero, kadangi įstatymas buvo priimtas anksčiau, negu juos išsiaiškinome, mes dabar tai aiškinsimės per teismus – kiekvieną kartą per teismų praktiką išsiaiškinti, kas galima, ko negalima.
– Koks įvaizdis yra kuriamas?
– (A.Puklevičius) Užsienyje tikrai dzin, kas čia dedasi, nemanau, kad daug kas atkreips dėmesį. Kaip komišką dalyką pasakys, kad yra davatkų šalis, kuri susigalvojo tai, ir po to užmirš, nes tos naujienos greitai keičiasi. Mums čia svarbiausia, mums reikia gyventi, o ne užsieniui.
– Pone Bartaševičiau, iki kovo pradžios, kaip R.Karbauskis pažadėjo, platintojai dėl alkoholio reklamos nebus baudžiami. Tinka jums toks variantas?
– (V.Bartaševičius) Pažadėjo, o kur tai yra parašyta?
– (A.Puklevičius) Jis pažadėjo Seimo kreipimąsi į NTAKD, kas irgi yra naujas bendravimo būdas. Suprantu išaiškinamąjį raštą ar taikymo, o dabar kreipimasis.
– (V.Bartaševičius) Man keistai skamba iš principo. Jeigu yra įstatymas, tai jis yra priimamas tam, kad būtų vykdomas ar kad būtų vykdomas kada nors vėliau? Galbūt ir gerai bus, kol kas aš neturiu jokio oficialaus rašto iš jokios institucijos – nei iš Seimo, nei iš departamento, kad mes galime pardavinėti leidinius.
Didžiausia idėja, kokią esame sugeneravę, tai nutraukti leidinių importą. Kadangi plėšyti negalime, leidinių su alkoholio reklama pardavimo mes negalime vykdyti. Vienas prekybos tinklų jau pasakė, kad neims tokių leidinių. Negali būti su reklama ir negali būti be reklamos, išplėštų – vadinasi, mes negalime jiems tiekti.
Jau į mus kreipėsi užsienio spaudos agentūros, mes kol kas joms nieko neatsakėme, bet kreipėsi dėl paaiškinimo, kokia situacija, kas čia darosi. Visų pirma nenorime, kad Lietuvos vardas blogai skambėtų. Aš gyvenu šioje šalyje, aš ją labai myliu ir visai nenoriu, kad apie ją būtų blogai šnekama.
– Jeigu jūs nutraukiate šių leidinių platinimą, ar ką nors platinsite? Buvote užsiminęs apie rusiškus leidinius.
– (V.Bartaševičius) Taip, mes turime ir rusiškų leidinių, yra ir angliškų ar vokiškų, kuriuose reklamos nėra. Ne visi leidiniai 100 proc. reklamos turi. „Financial Times“, „The Economist“ iš principo nededa alkoholio reklamos, čia yra ramu.
Bet yra daugybė leidinių, kurie reklamą deda: „Focus“, „Die Welt“, „Cosmopolitan“ ir įvairūs apie namus kalbantys, dizaino žurnalai.
Mes žinome sąrašą, kur reklama gali būti – tai būtų apie 300 leidinių, kuriuos turėtume išimti, nors reklama ne kiekviename numeryje, mes neturime pajėgų atrinkinėti. Ir tada lauktume kovo, sprendimo.
– Bet dėl to jūs patirsite nuostolio?
– (V.Bartaševičius) Taip. Ir mes patirsime, patirs ir skaitytojai, kurie negaus žurnalų. O kokią kitą išeitį mes galime turėti?
– (A.Puklevičius) Kas įdomiausia, kad žmonės, kurie priversti atsisakyti popierinių leidinių, perėjus į elektroninius, vartydami PDF, matys tą pačią reklamą, kuri čia buvo uždrausta. Niekas nepasikeis nei dėl jos prieinamumo, nei dėl kontrolės. Kam tos laužomos ietys iš Seimo pusės, man nelabai aišku.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
