Keleivių 2017 metais Tarptautiniame Vilniaus oro uoste buvo 1 proc. mažiau nei 2016-aisiais – rekordiniais metais. Tiesa, bendras tris šalies oro uostus vienijančios įmonės rezultatas geresnis – pernykštis augimas siekia 10 proc., palyginti su 2016 metais.
Lietuvos oro uostų (LTOU) vykdomasis direktorius Donatas Voveris sakė, kad praėję metai Lietuvos oro uostams buvo labai sėkmingi, mat per juos skrido rekordinis skaičius žmonių – 5,245 mln. Tiesa, Vilniaus rezultatai prastesni.
Tarptautinis Kauno oro uostas (TKOU) pernai turėjo 1,186 keleivių, o tai 60 proc. daugiau nei 2016 metais. Palangos oro uostas irgi gali džiaugtis 28 proc. augimu.
Per Vilniaus oro uostą pernai keliavo 3,76 mln. žmonių.
D.Voveris neslepia užmojų visuose trijuose oro uostuose dėl kitų bei 2019 metų: „Kol kas atsargiai, tačiau artėjant 2019 metams skaičius patikslinsime.“ Jo viltis – kad šiemet LTOU bus beveik pasiektas 6 mln. keleivių (5,9 mln.) rodiklis. O dar po metų – 6,4 mln. keleivių.
Didžiausia viltis siejama su Vilniaus oro uostu. Tikimasi, kad jame 2018 metais bus pergabenta 4,7 mln. keievių.
Šiemet iš Vilniaus oro uosto bus naujų krypčių – į Astaną, Atėnus ir Kerkyrą (Korfu). Iš Kauno bus galima tiesiogiai nuskristi į Barseloną (Gironą), Burgasą, Riminį, Varšuvą.
Keis statusą
D.Voveris sakė, kad šiemet laukia dar keli dideli darbai. Prasidės Vilniaus oro uosto terminalo – jo komercinės erdvės – rekonstrukcija. Bus statoma ir daugiaaukštė automobilių aikštelė, darbai prasidės lapkritį.
Šiemet bus ruošiamasi ir keisti viešosios įstaigos statusą į akcinę bendrovę.
„Pasitaikius pirmai progai tapsime akcine bendrove, tai mažesnė biurokratinė našta, lengvesnis sprendimų priėmimas“, – aiškino D.Voveris.
Statusas bus keičiamas Seimo ir Vyriausybės sprendimais. Tai įvyks arba šių metų pabaigoje, arba kitų metų pradžioje.
Ne vienus metus kalbama, kad oro uostus turėtų valdyti koncesininkas. Tuo jau domėjosi vokiečių, turkų atstovai, turintys tokios patirties. Koncesijos projektas kol kas dar nebaigtas, rengiama papildoma studija. Anot Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Gedimino Almanto, rengiamas trečias koncesijos variantas.
Iki šiol buvo parengti du koncesijos variantai – su galimybe plėstis esamoje Vilniaus oro uosto teritorijoje ir aplink. Dabar rengiama trečioji studija, kurioje analizuojama galimybė statyti naują oro uostą.
Nagrinėjamos galimybės, kur jis galėtų iškilti, tačiau tai turėtų būti vieta netoli Vilniaus. Sprendimas, kuris koncesijos variantas būtų pasirenkamas, turėtų paaiškėti pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui.
Išbandymų mėnesiai
2017 metai Vilniaus oro uostui buvo didelių išbandymų metai – vasarą pagrindinis šalies oro uostas pusantro mėnesio neveikė. Nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 18 d. Lietuvos sostinėje nesileido lėktuvai.
Kaip rodo statistika, liepą keleivių skaičius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, susitraukė 63,76 proc. (136 tūkst. keleivių), o rugpjūtį, palyginti su 2016 metų rugpjūčiu, – 62,85 proc. (142 tūkst.). Atsitiesti nelengva buvo ir rugsėjį – kai kurios aviakompanijos neskubėjo grįžti į Vilnių. Tačiau tą mėnesį jau buvo justi augimas – 10,4 proc.
Vilniaus oro uostas per 2016 m. viršijo tuometinius lūkesčius ir iš viso aptarnavo 3,8 mln. keleivių, tai – 14 proc. daugiau negu 2015 m.
O Kauno oro uostas dėl praėjusios vasaros rodiklių gali riesti nosį. 2017 m. liepą jis sulaukė 235,8 tūkst. keleivių (2016 m. liepą – 70,1 tūkst.), 2017 m. rugpjūtį – 235,1 tūkst. (2016 m. liepą – 71,1 tūkst.).
Vasaros sėkmė užaugino ir galutinį rezultatą. Praėjusią vasarą, kai orlaiviai Vilniuje nesileido, Kauno oro uostas sulaukė 1,18 mln. keleivių, o 2016-aisiais – 740 tūkst.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 65 kryptimis į 56 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos („ACI Europe“) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
