Prekybininkai teisinasi dėl pirkėjams brukamų antrarūšių maisto produktų: „Įsivėlė klaidų“

Seimo komisija toliau tęsia tyrimą dėl Lietuvą pasiekiančių kitokios sudėties ir galimai prastesnės kokybės maisto produktų. Į ketvirtadienį vykusį posėdį laikinoji tyrimo komisija pasikvietė daugiau nei 20 verslo atstovų, tarp jų prekybos tinklų bei maisto tiekėjų atstovus.

 Prekybos tinklų ir maisto tiekėjų atstovai aiškinosi Seimo komisijai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Prekybos tinklų ir maisto tiekėjų atstovai aiškinosi Seimo komisijai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 11, 2018, 2:44 PM, atnaujinta Jan 11, 2018, 3:23 PM

Kokybei įtakos daryti negali

Komisijos posėdyje kalbėjusi prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Inga Bartkevičiūtė kalbėjo, kad dauguma tyrime minimų ir jos atstovaujamame prekybos tinkle parduodamų produktų yra gaunama iš Lietuvoje įsisteigusių platintojų.

„Prekybininko sutartys nereglemantuoja reikalavimų produkto sudėčiai, išskyrus jeigu tai būtų privataus prekės ženklo produktas. Tai yra normali, įprasta praktika, taip veikia visa rinka“, – sakė I.Bartkevičiūtė.

Kalbėdama apie tarptautinius prekės ženklus, ji sakė, kad prekybininkas neturi jokių priemonių daryti įtaką tokių prekės ženklų produktų sudėčiai. Ji teigė, kad prekybininkai turi pareigą kontroliuoti produktų kokybę vertinant atitikti tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos (ES) teisės aktų reikalavimams.

„Tokią kontrolę mes vykdome ir iš tiriamų produktų sąrašo neturime duomenų, kad neatitiktų bent vienas iš tų produktų reglamentuojamų reikalavimų“, – teigė „Maximos“ atstovė.

Prekybos tinklo atstovė tikino, kad jiems rūpi klausimas, kodėl Lietuvoje ir kitose Europos šalyse parduodamų produktų sudėtis skiriasi, todėl yra pasirengę kreiptis su užklausomis į savo užsienio tiekėjus.

„Tokia įžvalga galime pasidalinti, kad galimai skiriasi dėl to, kad gamintojai neretai turi skirtingus sandėlius, skirtingose šalyse ir iš vieno galbūt važiuoja vienokios sudėties produktai, iš kito – kiek kitokios“, – svarstė I.Bartkevičiūtė.

Tuo tarpu „Palink“, kuriam priklauso prekybos tinklas „IKI“ komercijos departamento direktorė Nijolė Kvietkauskaitė pabrėžė, kad renkantis tiekėjo siūloma produktą, prekybininkas gali rinktis tik „vieną iš vieno“.

„Niekada nėra, kad vienas gamintojas ar platintojas užsienyje pateiktų mums spektrą produktų ir sakytų išsirinkti kokybę“, – pabrėžė prekybos tinklo atstovė, pridurdama, kad nereikėtų tęsti diskusijos, jog prekybininkai gali daryti įtaką produkto kokybei ar sudėčiai.

Pasiteisino klaidomis

Įmonės „Mars Lietuva“, į Lietuvą importuojančios „Uncle Ben's“ ženklu pažymėtą padažą, atstovė Skaistė Sruogaitė teigė, kad padažo sudėtis tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje yra tokia pati, tačiau ant produkto etikečių įsivėlė skaičių apvalinimo klaida.

Jos teigimu, abejose šalyse parduodame padaže daržovių yra 2,6 proc. Tačiau atliekant tyrimą nustatyta, kad ant vokiško padažo pakuotės parašyta, jog daržovių ten yra 2,7 proc. S.Sruogaitė teigė, kad apvalinimo klaida yra ištaisyta ir dabar ant abiejuose šalyse parduodamo „Uncle Ben's“ pakuotės rašoma, kad jame yra 2,6 proc. daržovių.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atlikto tyrimo rezultatus etiketės klaida aiškino ir „Dr. Oatker Lietuva“ atstovas Sergej Polovčenko. Jis tikino, kad buvo keičiama produktų receptūra – palmių aliejus keičiamas į saulėgrąžų. Padarius pakeitimus įvyko techninė klaida – suklysta įvardinant sudėtį.

„Vokietijoje buvo nupirktas produktas senoje pakuotėje, ant kurios parašytas palmių aliejus, o pas mus nupirktas produktas su saulėgrąžų aliejumi. Techninė klaida ištaisyta“, – kalbėjo S.Polovčenko.

Kalta atnaujinta pakuotė

Įmonės „Amoka“, kuri yra oficiali kavos „Lavazza“ ženklo atstovė Lietuvoje, atstovė Vita Rudienė teigė, kad pakuočių dizaino skirtumai, kuriuos nustatė VMVT atsirado dėl to, kad buvo atnaujinamos kavos pakuotės. Ji skirtumus pademonstravo ir komisijos posėdyje.

„Kadangi neturime tikslios informacijos apie tikrintų prekių partijos numerius ir pagaminimo datas, galima tiesiog daryti prielaidas, kad pakuotės skyrėsi dėl to, kad 2017 metais gamintojas atnaujino produktų linijas.

Gali būti, kad vienose šalyse buvo pirkta senesnio dizaino pakuotė, ant kurios yra pateikiama viena informacija, kitose šalyse buvo pirkta naujesnio dizaino pakuotė“, – sakė V.Rudienė.

Gausu skaudžių mitų

Komisijos posėdyje dalyvavęs Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikino, kad visuomenėje gausu nieko nepagrįstų, bet prekybos sektoriui skaudžių mitų.

„Kokybė ir procesų valdymas kokybės klausimu prekybos tinkluose yra tikrai prioritetinis klausimas. Taip pat mes labai glaudžiai bendradarbiaujame ir bendraujame su VMVT, su kuria turime ne vienerių bendradarbiavimo sutartį. Reaguojame iš karto į visus paklausimus, pasiūlymus, pastabas“, – tikino L.Vilimas.

Jis tikino, kad pirkėjų sveikata ir gerovė prekybos tinklams yra itin svarbi. Be to, jis pabrėžė, kad tik sužinojęs apie Seime sudaromą tyrimo dėl maisto produktų komisiją, iš karto pasisiūlė bendradarbiauti ir užtikrinti, kad visi klausimai būtų atsakyti.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.