J.Karmelita yra troleibusų įrangą gaminančios Čekijos įmonės „Rail Electronics“ vadovas.
Du dešimtmečius garsioje Prancūzijos įmonėje „Cegelec“ dirbęs specialistas mano, kad naujausios technologijos padeda pašalinti pagrindinį troleibusų trūkumą – pernelyg lėtą judėjimą kontaktinio tinklo sankirtose.
„Naujausi techniniai sprendimai suteikia galimybę troleibusams tokiose vietose judėti 50 kilometrų per valandą ir net didesniu greičiu“, – aiškino J.Karmelita. Inžinierius ne kartą lankėsi Lietuvoje ir neblogai susipažinęs su Vilniaus ir Kauno troleibusų infrastruktūra.
Būtent šiuo keliu žengia bendrovė „Kauno autobusai“, vežanti keleivius troleibusais. Kauniečiai parengė ir jau vykdo ambicingą planą, kuriame numatyta per kelerius artimiausius metus atnaujinti kontaktinį tinklą ir padidinti troleibusų greitį.
Tinka ne visuose miestuose
„Troleibusas tikrai nėra praėjusio amžiaus atgyvena. Priešingai – tai viena svarbiausių elektra varomų transporto priemonių“, – kalbėjo J.Karmelita. Jam itin svarbi ekologinė dalis, o būtent šią kryptį akcentuoja dauguma pasaulio šalių.
Specialistas iš Čekijos mano, kad plyname lauke turbūt nevertėtų kurti troleibusams skirto tinklo – tai būtų pernelyg sunku ir brangu.
Tokiu atveju būtų galima galvoti apie elektrinių autobusų naudojimą, tačiau jų patrauklumą kol kas menkina sunkūs ir per trumpai veikiantys akumuliatoriai, taip pat didelės galios įkrovimo infrastruktūra.
„Ne visose vietovėse tinka troleibusai – labiausiai jie pasiteisina didesniuose miestuose“, – aiškino J.Karmelita.
Visai kas kita, jeigu kontaktinis tinklas jau nutiestas. Tuomet jį ardyti būtų tikra beprotybė.
„Kas tokiu atveju liktų Kaune? Dyzelinu ir dujomis varomi autobusai. Turbūt visi supranta, kad nutiesti tramvajaus arba metro liniją būtų neįvykdomas sumanymas“, – svarstė J.Karmelita. Jo nuomone, troleibusus gali sunaikinti tik logika neparemtas politinis sprendimas.
Žino, ką reikia tobulinti
Pasak bendrovės „Rail Electronics“ vadovo, stulbinamų atradimų pačiuose troleibusuose per kelis pastaruosius dešimtmečius neįvyko.
Turbūt viena svarbiausių naujovių – hibridiniai troleibusai. Juose įrengti akumuliatoriai arba kitokie jėgos agregatai suteikia galimybę troleibusui važiuoti ten, kur nėra kontaktinio tinklo.
Ši savybė svarbi, kai troleibusui reikia apvažiuoti kliūtį ar nuvažiuoti kelis kilometrus iki naujo kvartalo paimti keleivių.
Tačiau šis funkcionalumas labai pabrangina troleibusą ir, jei mieste įrengtos prioritetinės viešojo transporto eismo juostos, akumuliatoriai reikalingi itin retais atvejais.
„Visos naujausios technologijos susijusios su kontaktiniu tinklu, galimybėmis nemažinti troleibuso greičio linijų susikirtimo vietose, aštriuose posūkiuose“, – aiškino J.Karmelita.
Pasak šio Čekijos specialisto, automatinės sistemos išvaduoja troleibusų vairuotojus nuo priverstinių procedūrų renkantis judėjimo kryptį ir suteikia galimybę sutelkti dėmesį į kitus darbus. Tokiu atveju troleibusas netampa kliūtimi kitiems eismo dalyviams.
Naujausios technologijos naudojamos ir siekiant palengvinti kontaktinį tinklą, kad mieste nereikėtų gausybės atramų tonoms metalo laikyti.
Vykdo svarbią programą
Troleibusais keleivius vežiojanti bendrovė „Kauno autobusai“ jau ėmėsi pokyčių, kuriuos rekomenduoja atlikti transporto specialistai. Keleiviams jie beveik nepastebimi, tačiau labai svarbūs prie troleibusų vairo sėdintiems žmonėms ir eismą mieste tvarkantiems specialistams.
„Parengėme ir vykdome kontaktinio tinklo atnaujinimo programą, kurią planuojame baigti iki 2022 metų, o pagrindinius tobulinimus stengsimės įgyvendinti per artimiausius dvejus metus“, – pranešė „Kauno autobusų“ įmonės troleibusų parko vadovas Saulius Alekna. Darbams atlikti numatyta išleisti apie 2 mln. eurų.
Pasak S.Aleknos, intensyvūs kontaktinio tinklo tobulinimo darbai prasidėjo 2016-aisiais. Iki tol jau buvo nutiestos naujos kontaktinio tinklo linijos Parodos ir K.Petrausko gatvėse, rekonstruotas A.Juozapavičiaus prospekto tinklas.
Vėliau pakeitimai atlikti Gimnazijos gatvėje, Vytauto prospekte, šiuo metu jau pradėti darbai K.Donelaičio ir E.Ožeškienės gatvėse.
Šiais metais planuojama sutvarkyti linijas Savanorių prospekte ir pagrindinėse prospekto sankryžose. Bus pradėti darbai Pilies žiede, Šv.Gertrūdos gatvėje iki Laisvės alėjos sankirtos.
„Visi kontaktinio tinklo atnaujinimo darbai atliekami tikslingai siekiant pirmiausia gerokai padidinti troleibusų greitį“, – kalbėjo S.Alekna.
Pasak „Kauno autobusų“ atstovo, šiam tikslui pasiekti labai svarbi ir gatvių dangos būklė – ji pastaraisiais metais Kaune smarkiai pagerėjo, taip pat vairuotojo įgūdžiai.
Gamintojai neriasi iš kailio
Gamintojai beveik kasmet rinkai pasiūlo naujų troleibusų, kurie tiek išvaizda, tiek savybėmis gerokai skiriasi nuo Vilniaus ar Kauno gatvėse įprastų transporto priemonių.
Vieni lyderiaujančių Europoje šioje srityje – Belgijos gamintojai „Van Hool“ ir „Kiepe Electric“. Šių įmonių inžinierių sprendimai suteikia galimybę panaudoti stabdant išsiskiriančią energiją, naudoti dujinį generatorių ar akumuliatoriuose sukauptą energiją.
Naujovės drąsiai bandomos kasdienėje veikloje ir tai vyksta net kaimyninėse šalyse. Štai Rygos viešojo transporto įmonė „Rigas satiksme“ pasirašė sutartį su Lenkijos gamintoju „Solaris“ dėl 10 troleibusų, kurie turi papildomą variklį, varomą vandeniliu. Tačiau toks troleibusas kainuoja triskart brangiau negu įprastas.
Nors troleibusas daugiau nei pusantro karto brangesnė transporto priemonė negu analogiškos komplektacijos dyzelinu varomas autobusas, jis turi 20 metų naudingą eksploatacinį laiką, o energijos ir priežiūros sąnaudos gerokai mažesnės nei iškastiniu kuru varomų jų giminaičių.
Troleibusus eksploatuoja daugybė pasaulio šalių – JAV, Kanada, Šveicarija, Rusija, Austrija, Čekija, Ukraina, Lenkija, Turkija, Pietų Amerikos šalys.
Pastaraisiais metais neįtikėtinai didelis šios transporto rūšies proveržis užfiksuotas Kinijoje, pernai visiškai nauja troleibusų linija pradėjo veikti Maroko mieste Marakeše.
Troleibusai rieda jau pusšimtį metų
Pirmasis troleibusas Kauno gatvėse pasirodė 1965 metų gruodžio 31-ąją 15 valandą.
Tuo metu buvo nutiestas ir pirmasis kontaktinis tinklas, kurio ilgis dabar siekia 124 kilometrus, jį laiko beveik 4000 atramų.
Kontaktinis tinklas nuolat prižiūrimas, keičiamos susidėvėjusios detalės ir šalinami defektai.
Senų technologijų dalis keičiant moderniomis sudaromos sąlygos troleibusams važiuoti su bendru eismo srautu, o įrengus prioritetines eismo juostas – pasiūlyti gyventojams greitesnį susisiekimą nei lengvuoju automobiliu.
Prieš mėnesį Kauno miesto taryba nusprendė pirkti 85 naujus žemagrindžius, komfortiškus troleibusus, kurie pakeis visus senuosius „Škoda“.
