Kaip paaiškėjo, vežėjams eilėse tenka laukti vidutiniškai 22 valandas, o kiekvieną parą laukdami eilėse Lietuvos vežėjai praranda apie 100 tūkst. eurų.
Kenčia Lietuvos įvaizdis
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas pasakojo, kad ši problema sena, tačiau ją spręsti reikia nedelsiant, mat kalbama apie prarandamus didelius pingius bei vis prastėjantį Lietuvos įvaizdį.
„Pro mus pradeda prasukti tranzitinis transportas, mes, kaip valstybė, prarandame savo įvaizdį. Taip pat skaudėti turėtų ir valstybei, nes yra prarandamos lėšos“, – sakė E.Mikėnas.
Jo manymu, ne mažiau svarbu paminėti ir prastas pačių vairuotojų darbo sąlygas: „Jeigu vairuojas eilėje atstovėjo 24 val. ir tik tada įvažiavo į Lietuvą, kokia turėtų būti jo savijauta?“ – klausė jis ir pabrėžė, kad pralaidumas poste turėtų būti didesnis ir išnaudojamas šimtu procentų.
„Postuose formuojamos ne visos pareigūnų pamainos. Mes manome, kad patikros procesai pasienio postuose nėra optimizuoti, nėra komunikacinių sistemų, kurios veiktų tarp tikrinančių tarnybų. Manome, kad 24 val. trunkančios pamainos mažina tokių pareigūnų produktyvumą, turėtų būti ieškoma daugiau sprendimų“, – sakė E.Mikėnas.
Anot jo, jis tikrai nesiruošia aiškinti, kaip atitinkamoms tarnyboms dirbti, tačiau jei nutikus pažeidimui pareigūnas sugaišta tiek laiko ir todėl negali aptarnauti kitų vairuotojų, papildomi pareigūnai užtikrintų geresnę automobilių sklaidą. Taip pat E.Mikėnas sakė, kad viena tikrinimo eilė Medininkų punkte išvis nėra naudojama.
Dėl didelių eilių kalta biurokratija?
Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas įvardijo, kad didelės eilės pasienio punkte susiformuoja dėl daugelio priežasčių.
„Automobiliai dažnai gabena kurą dideliais kiekiais, taip išvengiant akcizų. Tai reiškia, kad pareigūnas, turi patikinti viską. Tada pildomos kuro deklaracijos.
Taip pat pareigūnas, nustatęs pažeidimą, turi jį įforminti, o tai užtrunka apie pusvalandį ar valandą. Jei kas aptinkama, pareigūnas jau pasitraukia iš eilės, o jei jam dar pasiūlo kyšį, pareigūnas turi pranešti vadovams, kviestis tyrėją ir panašiai, o tai reiškia, kad jis valandai pasitraukia iš kontrolės punkto“, – didelių eilių priežastis aiškino A.Adomėnas.
Ne ką mažiau svarbus dalykas – balansas tarp automobilių krovinių kontrolės bei laukimo.
„Jei nusprendžiame kontroliuoti labiau, pailgėja laukimo laikas, o jei mažiau kontrolės, laikas trumpėja. Šis pasirinkimas priklauso nuo rizikos, kokia ji yra. Tai priklauso nuo to, kokie yra paklausiausių prekių skirtumai toje valstybėje ir už sienos. Pas mus didžiausia rizika – cigarečių gabenimas, nes jų kaina skiriasi kone keturis kartus“, – sakė specialistas.
Trūksta darbuotojų?
Konferencijos metu taip pat užsiminta, kad punktuose galimai tiesiog trūksta muitinės darbuotojų.
„Muitinės darbuotojo pradinis atlyginimas – 500 eurų, žmonės išeina, nes jie nesugeba pragyventi. Tai valstybės lėšų švaistymas, nes mes investuojame ir parengiame žmones. Per metus nuo 70 iki 100 žmonių išeina iš tarnybos muitinėje ir apie 70 proc. išeinančių yra iš pasienio kontrolės punktų darbo vietų", – problemą įvardijo A.Adomėnas.
Panašią informaciją patvirtino ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas pulkininkas Antanas Montvydas.
„Pagal mūsų nustatytą metodiką, Medininkų punkte turėtų minimaliai dirbti apie 11 pareigūnų, o maksimaliai – 16, o dabar, priklausomai nuo srautų, dirba apie 12–15 žmonių. Darbuotojų trūkumas sprendžiamas mokant už viršvalandžius“, – sakė jis.
Planuose – rekonstrukcija
Spaudos konferencijoje pasienio kontrolės punktų direkcijos direktorius Mindaugas Zobiela užsiminė ir apie planus Medininkų punktą rekonstruoti, tačiau tai, jo teigimu, gali užtrukti, o laikinai problemos tikrai neišsprendžia.
„Tai yra senai statytas punktas, tad infrastruktūra jau yra pasneusi. Yra priimtas sprendimas, kad šis punktas bus rekonstruojamas. Jame padvigubėų transporto premonių, kurias galima aptarnauti per parą, bet kiekvienoje juostoje turės stovėti atitinkamas pareigūnas.
Mes, kaip statybininkai, planuojame tokius darbus, nes tai vieni seniausių kontrolės postų“, – sakė M.Zobiela.
Tiesa, planuose, kad 2018-ųjų pirm1jį ketvirtį turėtų būti baigtas projektas, o dar šiek tiek laiko užtruks ir darbų rangovo paieška.
„Tikimės kitais metais visiškai pradėti statybas. Viskas bus išdėstyta etapais per ketverius metus, o po to turėtume rezultatą, kuris, manau tenkintų visus“, – atskleidė specialialistas.
Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Nerijus Kaučikas pastebėjo, kad mes galime paleisti didžiulį infrastruktūrinį projektą, bet jei ten nebus dirbančiųjų, ministerija bus apkaltinta lėšų švaistymu.
„Kol prieisime iki plėtros – reikia spręsti problemas. Sprendimai paprasti – bandome realizuoti pralaidumą tokį, kuris yra galimas šiandien. Tai mutinės pareigūnų motyvacija ir atlyginimai. Rikia užtikrinti pareigūnų darbą“, – sakė jis.
2018-iesiems pasieniečiams darbo užmokesčiui numatytaskirti 43,6 mln. eurų, tai yra 2,7 mln. eurų daugiau negu pernai. Muitinės dapartamentui numatyti 26 mln. eurų, arba 0,4 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais.
