Tiesa, 4,5 tūkst. statinių iš daugiau kaip 28 tūkst. valstybei priklausančio NT yra menkaverčiai: tvoros, sandėliukai, tvartai ar rūsiai. Bet ir jiems prižiūrėti per metus išleidžiama apie 4 mln. eurų.
Daugiau kaip 670 jau didesnės vertės pastatų – didžioji jų dalis mokslo, administracinės, gamybos ir sandėliavimo paskirties – tiesiog nenaudojami, o jų išlaikymo sąnaudos net nežinomos.
Apskaičiuota, kad valstybė per metus NT išlaikyti išleidžia 180 mln. eurų, bet realios išlaidos gali būti dar didesnės.
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl valstybė nesugeba efektyviai naudoti NT, – per daug jo valdytojų. Jų Lietuvoje net 726.
Čia tinka palyginimas su Latvija, kurioje gyvena maždaug pusantro karto mažiau žmonių nei Lietuvoje, bet ten NT valdytojų tik 56. Tiesa, ir valdomo ploto perpus mažiau – 5 mln. kv. metrų, o mūsų šalyje – 10,4 mln. kv. metrų. Daug kur ES valstybinis NT valdomas išvis centralizuotai.
Apie NT valdymo centralizavimą kalbama ir Lietuvoje. Dar pernai vasarą Vyriausybė pažadėjo šio turto valdymo reformą, kuri turėtų trečdaliu atpiginti jo išlaikymą, bet pirmiausia didesnę dalį valstybinio NT reikės perduoti Turto bankui (TB).
Kai kas jau daroma. Šiam bankui perduoto NT plotas siekia 232 tūkst. kv. metrų. Bet, VK vertinimu, tai labai mažai ir neaišku, ar 2020 metais, kaip planuojama, TB valdys per 1 mln. kv. metrų ploto patalpų. Be to, vis viena tai sudarytų tik apie 10 proc. valstybinio NT.
Abejojama, ar TB sugebės gerai tvarkytis netgi ir su šiais plotais. Pagal planą bankui turi būti perduoti visi administraciniai pastatai ir valstybei nereikalingas NT – jis būtų parduotas arba išnuomotas.
Tačiau TB rankose neseniai atsidūrusių pastatų naudotojai jau skundžiasi prasta valdymo paslaugų kokybe. Todėl VK ir teigia, kad bankas neturi išteklių gerai tvarkytis su gausybe patalpų.
Kaip neūkiškai tvarkomasi su valstybės turtu, rodo Palangos policijos pastatų komplekso pardavimas. Septyni statiniai, kurių bendras plotas siekia 3,2 tūkst. kv. metrų, parduoti už 574 tūkst. eurų.
Gal ši kaina nestebintų, nes patys pastatai gerokai apšiurę ir turbūt bus nugriauti, tačiau pirkėjui atiteko ir 1,8 hektaro ploto sklypas, esantis netoli jūros, ir į jį nutiestos visos komunikacijos.
Aišku, šio turto patrauklumą sumažino tai, kad savivaldybė neleidžia keisti visuomeninės žemės paskirties į gyvenamąją, nes nori, jog toje vietoje atsirastų vandens pramogų parkas, čiuožykla, viešbutis.
Vis dėlto panašūs visuomeninės paskirties plotai Palangoje buvo parduoti net kelis kartus brangiau, tad NT ekspertai ir kurorto meras tvirtina, kad TB paskubėjo, nes valstybė galėjo uždirbti gerokai daugiau.
Auditoriai taip pat nustatė, kad valstybė neefektyviai NT nuomoja ar net perduoda neatlygintinai naudotis viešosioms įstaigoms, kurių nemaža dalis užsiima ūkine veikla, o sudarytos išskirtinės sąlygos pažeidžia konkurenciją.
Lietuva – vienintelė ES šalis, kuri vis dar taiko valstybinio NT panaudą.
Net kaimyninėje Latvijoje auditorių kolegos nė nesupranta, kuo ypatinga ši turto valdymo forma, todėl siūlo ir Lietuvai panaudos visiškai atsisakyti.
Kitas siūlymas – valstybei nereikalingo NT neperduoti ir savivaldybėms, nes kai kurie merijų perimti pastatai dešimtmečiais stovi apleisti ir tiktai nyksta. Pavyzdžiui, Kauno miestui atitekusio nebaigto statyti prekybos centro griaučiai riogso jau ketvirtį amžiaus, o Kėdainių rajonas yra palikęs likimo valiai didžiulį Apylaukio dvarą.
Netikslinga savivaldai perduoti NT ir todėl, kad valstybė turėtų pati užsidirbti parduodama ar nuomodama nereikalingus statinius.
Bet pirmiausia valstybės institucijos turėtų atsisakyti visų poilsiaviečių, pirtelių, tarnybinių butų ir visokio kitokio NT, kuris nėra būtinas jų tiesioginėms funkcijoms.
Antai net 46 proc. švietimui skiriamų lėšų nukreipiama mokyklų tinklui ir jų ūkiui išlaikyti. Sumažėjus mokinių skaičiui daug patalpų stovi tuščios, o ir aukštosios mokyklos valdo didžiulius pastatus, kurių išlaikymas brangiai kainuoja. Dar joms priklauso per 90 poilsiaviečių, 15 pirčių, nors šis turtas niekaip nepadeda gerinti švietimo kokybės.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nedelsdama reagavo į VK kritiką ir vakar paskelbė, kad atsisako per 100 neefektyviai naudojamų statinių, kurių likutinė vertė viršija 5 mln. eurų, o bendras plotas siekia kone 60 tūkst. kv. metrų.
Tik nežinia, ar nėra perduodami daugiausia uždarytų kaimo mokyklų ar bendrabučių pastatai, kitos mažos vertės patalpos, nors, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje, Augustijonų gatvėje, esančio 300 kv. metrų ploto nenaudojamo pastato ŠMM atsisakyti neketina ir neaiškina, kam jį naudos.
Regis, nepakanka vien pripažinti, kad valstybinis NT naudojamas netinkamai, ir žadėti tvarkytis daug efektyviau.
Apie tai buvo ne kartą kalbama ir anksčiau. Todėl sunku pasakyti, ar šįkart pagaliau bus imtasi ir realių darbų, o ne vien imituojama pertvarka.
