Dar prieš penkerius metus Rusija importuodavo daugiau nei ketvirtadalį šalyje suvartojamų pieno produktų.
Tačiau kai 2014 metais buvo paskelbtos sankcijos ES gamintojams, ši valstybė sukūrė ambicingą programą – pakeisti svetimus gaminius savais.
Reikia dar dešimtmečio
Valstybės Dūmos deputatui Valerijui Raškinui parūpo, kaip sekasi vykdyti tokius planus. Bet Žemės ūkio ministerijos atsakymas nepaguodė: „2013–2016 metais sumažėjusio importo vietos gamyba nepavyko kompensuoti“.
Nieko stebėtino, nes pernai Rusijoje buvo primelžta pieno tiek pat kiek ir 2015 metais – 30,7 mln. tonų.
Čionykštė produkcija patenkina tik 80 proc. vartotojų porekių, nors Maisto produktų saugumo doktrinoje numatyta minimali riba – 90 proc.
„Kad vietos gamyba visiškai atstotų importą, reikia dar 9–10 metų“, – paskelbė Žemės ūkio ministerija.
Perka vis mažiau
Kol kas rusus gelbėja Baltarusija, kuriai negalioja jokie apribojimai. Tačiau yra ir kita kliūtis – pienas ir jo gaminiai nuolat brangsta.
Dėl šios priežasties daugeliui žmonių juos darosi sunkiau įpirkti. Tyrimų kompanijos „Nielsen“ duomenimis, nuo 2016-ųjų rugsėjo iki pernykščio spalio bendras pieno produktų vartojimas valstybėje sumažėjo 5 procentais.
Labiausiai – 8,4 proc. – krito kefyro paklausa, pieno nuperkama 7 proc., jogurto 5,8 proc., o varškės 5 proc. mažiau.
„Gyventojai pradėjo taupyti net įprasto pieno sąskaita, o tai reiškia, kad vis daugiau jų renkasi pigiausius gaminius – makaronus, kruopas arba ką nors panašaus“, – sakė kompanijos „Danone“ atstovė Marina Balabanova.
Kokybė – prastoka
Kita vertus, Rusijos gamintojai turi bėdų ir dėl pačių produktų kokybės.
Antai 36 populiariausias kefyro rūšis ištyrusi tarnyba „Roskačestvo“ nustatė, kad net 19 jų pagamintos netinkamai. Kai kuriose buvo aptikta net žarnyno lazdelių ar pelėsių.
Savo ruožtu aukštos kokybės standartus visiškai atitiko tik 10 prekės ženklų kefyras.
