Pasirinko tinkamiausią variantą
Klaipėdos jūrų uostas sulaukia vis daugiau didžiakrūvių laivų, o jiems dar XIX amžiaus pabaigoje statytais bangolaužiais apjuostas įplaukos kanalas jau nėra patogus, ypač kai pablogėja oro sąlygos ir laivyba ribojama saugumo sumetimais.
"Rekonstravus senuosius bangolaužius tarp Baltijos šalių pagal krovą pirmaujantis Klaipėdos jūrų uostas tada dar plačiau išskleistų sparnus - galėtų saugiai priimti pačius didžiausius per Danijos sąsiaurius į Baltijos jūrą įplaukiančius prekybos laivus", - kalbėjo KVJU vadovas Arvydas Vaitkus.
„Sweco Lietuva“ projektuotojai KVJU tarybai pristatė trys iš septynių galimų uostą nuo bangų saugančių šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimo variantus.
Pietinis bangolaužis šliejasi prie Kuršių nerijos kranto, tad jį rekonstruojant dar reikėtų sutvirtinti ir dalį pusiasalio šlaito, kad bangos neardytų Smiltynės pakrančių.
KVJU taryba pritarė mažiau sąnaudų reikalaujančiam bangolaužių rekonstravimo variantui. Jį patvirtinus, būtų galima teikti paraišką ES finansinei paramai.
Projektas siejamas su galima Klaipėdos jūrų uosto plėtra šiaurės link statant naujas giliavandenes krantines Melnragės pajūryje.
Laivybos sąlygos pagerėtų
Projektuotojai siūlo pietinį ir šiaurinį bangolaužius iki pusės palikti tokius, kokie jie yra dabar, būtų tvarkomi šlaitai, o maždaug nuo vidurio abu molai būtų aukštinami iki šešių metrų.
„Laivybos sąlygos pagerėtų, nereikėtų ardyti anksčiau pristatytų apie 20 mln. eurų kainavusių mažųjų įstrižinių molų, nebūtų jokių kliūčių išorinio uosto Melnragėje statybai“, - sakė „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Audrius Bunevičius.
Rekonstravus abu bangolaužius, laivavedžiams nepatogus įplaukos kanalo lankstas būtų ištiesintas - pasuktas 11 laipsnių. Klaipėdos uosto įplaukos vartai tada praplatėtų 50 metrų - iki 180 metrų.
Pietinį bangolaužį siūloma patraukti į Kuršių nerijos pusę apie pusšimtį metrų. Jį perstatant būtų naudojamos griaunamo senojo molo medžiagos, pakraščiuose išdėlioti didžiuliai betono luitai.
Pasikeitus pietinio bangolaužio padėčiai, laivakelis nutoltų nuo arčiausiai įplaukos kanalo pradžios esančių bendrovės "Klaipėdos nafta“ krantinių, kur kraunami tanklaiviai.
Vartai dideliems laivams
„Sweco Lietuva“ skaičiavimais, pigiausiam Klaipėdos jūrų uosto molų rekonstravimo variantui prireiktų apie 42 milijonų eurų (šiauriniam molui - 6,1 mln., o pietiniam - 35,7 mln. eurų).
Galimi kiti bangolaužių tobulinimo variantai - brangesni. Projekte, kurio kaina siektų apie 196 mln. eurų, siūloma statyti naują pietinį molą, įplaukoje įrengti įdaubas, kur laivai apsisuktų neplaukdami gilyn į uostą.
Pasirinkus šį variantą, tektų galvoti apie įstatymus pataisas - pertvarkomas pietinis bangolaužis įsibrautų į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, kur pramoninių objektų statybos nesuderinamos su draustinio veiklos reglamentais.
Rekonstravus apsauginius bangolaužius, įplaukos kanale būtų užtikrintas 17,5 metrų gylis – tokio užtektų, kad Klaipėdos uosto vartai galėtų atsiverti didžiausiems Baltijos jūros laivams.
Pajūrio gyventojai baiminasi, kad dėl to dar labiau padidės Baltijos krantų Melnragės-Šventosios ruože erozija – per audras bangoms ardant paplūdimius, smėlio sankaupos nunešamas Latvijos link.
Merui labiau rūpi Melnragė
Aplinkosaugininkai krantų eroziją sieja ne tik su audromis, bet ir su uostų gilinimo, naujų terminalų statybos, o taip pat ir su srovių kryptis keičiančių bangolaužių tobulinimo projektais.
KVJU direkcijos vadovas A.Vaitkus tvirtina, jog šia tema dabar spekuliuoja kas tik netingi: „Krantus labiausiai ardo ne uostų plėtra, o dėl klimato kaitos jūroje pakilęs vandens lygis, gamtos stichija“.
Pernai dėl prastų oro sąlygų laivyba uoste buvo apribota 99 dienas. Tiek laiko, siaučiant vėjams ir bangoms, laivai negalėjo įplaukti į akvatoriją ir išplaukti iš jos - krovos kompanijos patyrė nuostolių.
„Rekonstravus bangolaužius, laivybos sąlygos būtų idealizuotos - įplauka praplatėtų, laivakelis būtų tiesesnis. Modeliuojant situacijas paskaičiuota, kad apribojimų tada sumažėtų tris kartus, į uostą galėtų saugiai įplaukti visi maksimalios grimzlės laivai“, - tvirtino KVJU kapitonas Adomas Alekna.
Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui labiau rūpi su bangolaužiais siejamo naujo uosto Melnragės pašonėje statyba - "Sweco Lietuva" jau nubrėžė teritorijas, kurias, plėtojant įrenginių, geležinkelių infrastruktūrą šiaurės link, tektų perleisti visuomenės reikmėms.
„Renkamės kuklesnius bangolaužius už ES lėšas, o ne brangesnius už savas“, - pastebėjo V.Grubliauskas.
