Verslininko nuomone, su juo tiesiog buvo susidorota. Palikęs Lietuvoje savo veikiančias įmones ir visą turtą jis pasakoja nebegalintis kirsti Lietuvos sienos ir šiuo metu yra apsistojęs kaimyninėje šalyje.
Verslą vykdė 6 metus
„Aš esu libanietis Jean Pierre Abi Mansouras“, – prisistatė verslininkas. Jis teigė, kad į Lietuvą atvyko dar 2012-aisiais su savo drauge lietuve ir nieko nelaukęs čia įsteigė kompaniją, o netrukus gavo ir laikiną leidimą gyventi mūsų šalyje.
Vyras teigė nuo 2012-ųjų nuolat čia gyvenęs ir vis atnaujindavęs bei prasitęsdavęs leidimus bei toliau verslavęs.
„Mano turima kompanija „Vilnius Podium“ nuo pat pradžių įdarbindavo smulkius verslininkus ir investuotojus, kurie ieškojo galimybės investuoti ir kurti verslą bei gauti pastovų leidimą gyventi Lietuvoje“, – apie savo čia sukurtą verslą pasakojo libanietis.
Beveik šešerius metus Lietuvoje išgyvenęs verslininkas pasakojo su problemomis susidūręs, kai atėjo laikas dar kartą prasitęsti laikiną ir gauti pastovų leidimą gyventi šalyje.
„2017-ųjų liepą aš padaviau prašymą atnaujinti mano leidimą gyventi Lietuvoje, o taip pat iškart paprašiau pastovaus leidimo čia apsistoti“, – sakė jis.
Atsakymą vyras gavo likus vos dviems dienoms iki pasibaigiant galioti laikinam leidimui. Tada, kaip pasakojo, gavo laišką ir Migracijos departamento su prašymu pateikti daugiau dokumentų apie įmonės veiklą.
„Aš pristačiau visus reikalingus dokumentus ir buvau informuotas, kad darbuotoja tikisi gauti parašą iš Migracijos departamento imigracijos skyriaus vedėjos Lucijos Voišnis ir paprašė manęs nuvykti į Migracijos departamentą, kad galėčiau priduoti pirštų atspaudus“, – aiškino J.P.Abi Mansouras.
Tiesa, tą pačią dieną jis sulaukė skambučio, kad sprendimas visgi dar nėra priimtas, ir kad jam derėtų gauti nacionalinę vizą, kuri užtikrintų verslininko galimybę lankytis Lietuvoje.
Prakalbo apie pinigus
Reikalams užsitęsus toks laikino sprendimo pasiūlymas vyro netenkino. Jis kreipėsi į Lietuvos prezidentę, vidaus reikalų ministrą, Migracijos departamento vadovą. J.P.Abi Mansouras sakė jiems paaiškinęs, kas nutiko ir, kad L.Voišnis nepasirašė sprendimo suteikti jam leidimą gyventi Lietuvoje.
Dar kartą telefonu susisiekus su L.Voišnis, ji vyrą informavo, kad visi jo dokumentai yra tvarkingi.
„Ji sakė, kad vėlavimas užtruko dėl to, kad jie turėjo problemų departamento viduje, kurias ji man įvardino: „Tikriausiai jūs girdėjote naujienas ir gali būti, kad mūsų departamentas bus uždarytas“ ir visas atidėliojimas buvo tik todėl, kad departamente nebuvo pinigų ir, kaip supratau, buvo pateikta taip, kad turiu pats susimokėti pinigus, kad gaučiau teigiamą atsakymą“, – drąsiai sakė libanietis.
Dar vėliau jis buvo informuotas, jog vyrui suteikta nacionalinė viza, tačiau jo paraiška leidimui gyventi šalyje vis dar tikrinama.
Negali patekti į biurą
Gruodį J.P.Abi Mansouras gavo laišką iš L.Voišnis, kad sausį pagaliau bus priimtas sprendimas dėl jo laikino leidimo gyventi Lietuvoje suteikimo.
„Paskui gavau laišką, kad mano prašymą atnaujinti leidimus gyventi Lietuvoje ji atmetė. Aš Lietuvai sumokėjau tūkstančius eurų mokesčių, įkūriau čia verslą ir dirbau legaliai, pagal Lietuvos įstatymus. Po viso to, aš gavau penkiolikos puslapių dydžio raštą, kurioje išvardintos priežastys, kodėl mano leidimai gyventi tiek laikinai, tiek pastoviai, yra atmesti“, – pasakojo jis.
„Ten parašyta, kad aš kuriu kompanijas užsieniečiams ir, manau, kad tai labai kvaila ir nereali priežastis. Viskas tik tam, kad atmestų mano prašymą ir pavogtų beveik šešerius metus iš mano gyvenimo Lietuvoje“, – dėl atšauktos nacionalinės ir nesuteikto laikino leidimo gyventi Lietuvoje pyko užsienietis.
Šiuo metu jis pasakojo negalintis atvykti į šalį: „Negaliu apsilankyti savo biure, grįžti į butą Vilniuje. Turiu veikiančias kompanijas, mašinas, sklypus, kurie priklauso man. Šešeri mani gyvenimo metai yra išbraukti“, – sakė verslininkas.
Priežastys – svarios
Pasiteiravus apie susiklosčiusią situaciją, Migracijos departamentas informavo, kad dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo negalintis nurodyti priežasčių, dėl kurių libaniečiui nebuvo suteikti leidimai gyventi Lietuvoje. Tačiau užsienietis pats pasidalino dokumentu, kuriame surašytos Migracijos departamento išvados.
Jame aiškiai parašyta, kad, pasak Migracijos departamento, įvertinus faktines aplinkybes yra akivaizdu, kad verslininkas įmones kuria ne verslui ir teisėtai veiklai Lietuvoje, o vien tam, kad trečiųjų šalių piliečiai turėtų formalų pagrindą kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ir tokiu būdu legaliuzuotų savo būvimą Šengeno šalyse.
Taip pat rašoma, kad J.P.Abi Manouras papildomai pateikė dar 2014 metų sudarytą susitarimą, kuriuo vieną bendrovę paskyrė ieškoti potencialių kientų Kuveite, Bahreine, Saudo Arabijoje, Katare, Omane ir kitose šalyse. Ko teikė migracijos paslaugas, susijusias su leidimais dirbti ir laikinai ir nuolat gyventi, pilietybės gavimu Europos Sąjungoje.
Kaip rašoma pateiktoje išvadoje, bendrovė ir su ja susiję asmenys jau ne vienerius metus veikia kryptingai, steigdami įmones, kurių valdymas vėliau perleidžiamas užsieniečiams, kad jie galėtų kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi gavimo.
Migracijos departamentas nustatė daug sąsajų tarp užsieniečio bei trečiųjų šalių piliečių bei pateikė visą sąrašą Vilniuje registruotų įmonių, kurių akcininkai dabar yra gyvenantys Saudo Arabijoje, Pakistane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitose šalyse. Taip pat rašoma, kad kai kurios įmonės turi skolų „Sodrai“.
lrytas.lt duomenimis, libanietis Lietuvoje vadovavo šešioms įmonėms ir vienai asociacijai.
Informaciją paneigė
Migracijos departamento vyriausias patarėjas Janas Vidickas tikino griežtai neigiantis, kad iš libaniečio galėjo būti prašoma kyšio.
„Kategoriškai neigiame, kad iš užsieniečio buvo prašoma pinigų. Prašymo nagrinėjimo metu užsieniečiui buvo užduodami klausimai ir apie įmonės darbuotojams mokamą darbo užmokestį, užsieniečio pragyvenimo lėšas.
Šias aplinkybes tirti ir tikrinti įpareigoja įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Minėti klausimai buvo siunčiami užsieniečiui el. paštu, be to, buvo susisekta ir su įmonės buhaltere“, – situaciją komentavo J.Vidickas.
Jo teigimu, prašymo nagrinėjimo metu J.P. Mansourui buvo paaiškinta, kad jo prašymo nagrinėjimas užsitęsė dėl žymiai išaugusio užsieniečių pateikiamų prašymų skaičiaus, taip pat dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo.
„Be to, užsieniečiui paaiškinta, kad prašymo nagrinėjimo laikotarpiu jis gali kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo.
Užsieniečio teiginiai dėl neva jam telefonu išsakytų frazių neatitinka tikrovės. Gavęs sprendimą, užsienietis iš tiesų skambino į Migracijos departamentą. Jam buvo paaiškinta, kad, jei nesutinka su sprendimu, užsienietis turi teisę jį skųsti teismui“, – sakė Migracijos departamento atstovas.
