Kol įvairios ministerijos kratosi finansuoti Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo darbus, gyvybės jam mėgins įpūsti Palanga, pasisiūliusi jį pritaikyti priekrantės žvejams.
Čia numatomi nauji privažiavimo keliai, aikštelė žvejų automobiliams, šiuolaikiškas motorinių valčių elingas, vietos smulkiesiems verslininkams.
Nesulaukia pagalbos
Kurorto savivaldybės skaičiavimais, numatytiems darbams įgyvendinti užtektų beveik 2,2 mln. eurų.
Iš jų statybos darbams tektų beveik 1,77 mln. eurų, o už 355 tūkst. eurų būtų įsigyjama reikalinga laivų ir laimikio kėlimo įranga, laivų remonto angaras ir nedidelė žemkasė, kuria prireikus iki 3,5 metro būtų gilinamas uosto įplaukos kanalas.
„Numatomų darbų sąmata yra tiksli, nes ji apskaičiuota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos parengtame Šventosios uosto atstatymo projekte.
Mes siūlome kol kas praleisti brangiausią projekto dalį – molų statybą, kuriai ir nerandama pinigų.
Todėl mes norime iš pradžių įgyvendinti antrąjį projekto etapą – įrengti uosto infrastruktūrą, kuria iš karto galėtų naudotis priekrantės žvejai“, – planais dalijosi Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Anot jo, pagalba žvejams Šventojoje yra būtina. Šiame uostelyje iškraunama daugiausia pagautos žuvies po Klaipėdos priekrantės žvejų uosto.
„Dabar žvejai savo valtis, įrangą ir dėžes su laimikiu nešioja rankomis, o išplaukdami į jūrą dažnai priversti išlipti ir valtis išstumti per seklumą“, – pasakojo kurorto vadovas.
Žvejams – vienas uostas
Didžiąją dalį žvejų infrastruktūros statybai reikalingų pinigų – 1,7 milijono eurų ketinama gauti iš Žemės ūkio ministerijai Europos Sąjungos skirtų lėšų žvejybos uostų iškrovos vietai ir laikiniesiems pastatams įrengti.
Už šiuos pinigus visame Lietuvos pajūrio ruože numatoma žvejams nutiesti privažiavimo kelius prie jūros, tose vietose po stogu įrengti ir valčių nuleidimo mechanizmus.
Pasak Š.Vaitkaus, įgyvendinti šį sumanymą ministerijai būtų sudėtinga, nes tiesiant naujus kelius į pajūrį priėjimą prie jūros turinčioms savivaldybėms tektų rengti detaliuosius planus, gauti Vyriausybės leidimą statybos darbams pajūrio juostoje.
Be to, įrengtos prieigos prie jūros žvejų būtų naudojamos nevienodu intensyvumu, valčių nuleidimo įranga būtų paliekama be priežiūros.
Palangos meras premjerui Sauliui Skverneliui pasiūlė už šiuos pinigus įrengti vieną, bet šiuolaikišką ir patogų privažiavimą žvejams Šventojoje, kurios uostas būtų pritaikytas visiems jų poreikiams.
Šiai idėjai jau pritarta ir Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio surengtame pasitarime.
Valdymą perims Palanga
Bet kad Palangos savivaldybė galėtų Žemės ūkio ministerijai teikti paraišką finansuoti, jai turi būti perduotas ir pats Šventosios valstybinis jūrų uostas.
Dabar šį uostą valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija. Šventosios uosto perdavimui Palangai neprieštarauja nei KVJU generalinis direktorius Algirdas Vaitkus, nei susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Kad būtų galima priimti Vyriausybės nutarimą dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto turto perdavimo Palangos savivaldybei, Seime turi būti pakeisti kai kurie teisės aktai. Ką reikės koreguoti, turi nuspręsti Susisiekimo ministerija. Seimui šie projektai turėtų būti pateikti dar per pavasario sesiją.
Ankstesnis bandymas atgaivinti buvo nevykęs
Šventosios uostą mėginta atgaivinti 2011 metais. Dabartinio Seimo nario Eugenijaus Gentvilo vadovaujama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija tuomet pasišovė jį išgilinti, įrengti minimalią infrastruktūrą, kad čia galėtų švartuotis žvejų motorlaiviai ir jachtos.
Numatyti darbai kainavo apie 4,3 mln. litų (beveik 1,25 mln. eurų). Uosto akvatoriją gilino latvių įmonė, o už 3 mln. litų (apie 870 tūkst. eurų) bendrovė „Hidrostatyba“ prie dviejų krantinių pastatė pontoninius tiltus.
Tų metų birželio viduryje uostas buvo iškilmingai atidarytas. Per šventę prie naujų pontoninių krantinių prisišvartavo 40 jachtų.
Pagal pasirašytas sutartis su KVJU direkcija, po Joninių Šventosios uoste turėjo nuolat švartuotis 10 laivų, kurie uostui turėjo duoti pirmąsias pajamas.
Tačiau jau po 10 dienų pakilus pietvakarių vėjui iki 3 metrų išgilintas įplaukos kanalas buvo užneštas smėliu ir uostą teko uždaryti. Po dviejų savaičių po įplaukos kanalą jau braidė poilsiautojai ir savo valteles į jūrą vėl rankomis stumdė žvejai.
Kaltė dėl užnešto uosto buvo suversta latvių kompanijai, kuri, tikėdamasi projekte numatytų papildomų pinigų, iškasė per didelį kiekį grunto, o jis nuo pylimo nuslinko į įplaukos kanalą.
Po metų KVJU direkcija dar mėgino įpūsti gyvybės uostui pasamdžiusi karjerų kasėjus, kurie buvo įpareigoti nuolat valyti įplaukos kanalą.
Bet ir šis sumanymas nuėjo perniek. Sukišus daugiau nei 200 tūkst. litų (apie 58 tūkst. eurų) paaiškėjo, kad nuo dugno tenka nukasti gerokai daugiau grunto, nei buvo pažadėta apmokėti.
