Vaikas išalko? Nieko – palauks du mėnesius

Nors valdžia vis kalba apie skurstančius, neretai ir šilto kąsnio negaunančius vaikus, jais besirūpinantys dienos centrai finansavimo sulaukia tik nuo vasario vidurio arba net nuo kovo. Lyg vaikams nereikėtų maisto, o darbuotojams – algų.

Dienos centrams pinigų neskiriančiai valdžiai, ko gero, atrodo, kad jų lankytojai gali būti gyvi duona ir vandeniu.
Dienos centrams pinigų neskiriančiai valdžiai, ko gero, atrodo, kad jų lankytojai gali būti gyvi duona ir vandeniu.
E.Žaltauskienė: „Tariamės su vaikais, ką daryti, kad neuždarytume centro dviem mėnesiams. Jie sakė: gal galime patys maisto atsinešti?“
E.Žaltauskienė: „Tariamės su vaikais, ką daryti, kad neuždarytume centro dviem mėnesiams. Jie sakė: gal galime patys maisto atsinešti?“
A.Trumpakais (kairėje) vaikų dienos centre dirba ir negaudama atlyginimo.
A.Trumpakais (kairėje) vaikų dienos centre dirba ir negaudama atlyginimo.
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos ryto“ televizjos laida „24/7“

Feb 20, 2018, 6:24 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 6:41 AM

Dienos centruose vaikai ne tik prižiūrimi, bet ir pamaitinami, kartais ten gaunamas maistas būna vienintelis vaiko dienos valgis.

Ir nors valstybės šimtmečio sulaukus norėtųsi pasidžiaugti, kad valdžios požiūris galiausiai pasikeitė, Lietuvos gimtadienio proga tenka konstatuoti: tebegyvename kaip sovietų laikais.

Žmogus nesvarbu, svarbu nepersidirbantis valdžios aparatas ir skambūs lozungai.

O vaikai pietų palauks, jeigu reikės, ir du, ir tris mėnesius.

Nespėja parengti dokumentų

Bet visuomenė keičiasi, su tėvų neprižiūrimais vaikais žmonės sutinka dirbti už dyką, sotesnį kąsnį atneša iš namų, o geri žmonės badaujančiam centrui

pinigų sumeta iš savo kišenės. Tik lieka neatsakytas klausimas: kam reikalingas toks didelis valdžios aparatas?

Atokiame Vilniaus rajono Veriškių kaime, sename dvare, po pamokų veikia dienos centras.

Nuo sausio iki kovo pradžios arba netgi vidurio jis turėtų būti uždarytas, nes valdžia centrui neskiria finansavimo. Ir ne todėl, kad centras blogai dirba.

Finansavimo metai iš metų sausio, vasario, o kartais netgi ir kovo mėnesiais neskiriama visiems dienos centrams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdininkai nespėja parengti dokumentų. Po Naujųjų metų, kai vaikams jau reikia duoti valgyti, valdininkai tik pradeda svarstyti prašymus.

Alga – vaikų šypsena

„Dirbu socialine darbuotoja, algos nemoka, nes negavome finansavimo. Bet vis tiek dirbu, vyras išlaiko. Ateityje matysime, o dabar geriausia alga – vaikų šypsena“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo Veriškių bendruomenės dienos centro socialinė darbuotoja Andželika Trumpakais.

O valstybei tik geriau, jeigu yra dirbančių už dyką. Darbas padarytas, pinigai sutaupyti.

„Vadovė gerai paaiškino situaciją ir sutikau su tuo – dirbti už dyką“, – sakė moteris.

Kaip pragyventi be pinigų?

Kaimo vaikus maitinančio ir lavinančio Veriškių dienos centro direktorės alga vargana – 200 eurų. Už tokią algą ji įsipareigojo ne tiktai rūpintis vaikų užimtumu, maitinimu, bet ir organizuoti maisto paramą nepasiturinčioms šeimoms, galą su galu vos suduriantiems senukams.

Bet ir šios kuklios algos direktorė negauna dėl tos pačios priežasties – centras negavo finansavimo. Bet direktorė nesiskundžia ir supratingai dirba.

„Mes kalbėjome su vaikais, ką daryti, kad neuždarytume centro tiems dviem mėnesiams. Jie sakė: gal mes galime maisto atsinešti? Aš suvokiau, kad jie negali, nes ne visi turi, o ir nedrįsta pasakyti. Jie pradeda nelankyti centro arba sako, kad nenori valgyti.

Bet ar vaikas nuo 9 iki 18 val. gali neišalkti? Aš dirbu ne dėl pinigų, dirbu dėl vaikų. Tai veikla, kuri mane tenkina.

Vaikai laimingi, nenori eiti namo, vadinasi, tinkamai užimame arba skiriame daugiau dėmesio. Aišku, liūdna, jeigu nenori grįžti į šeimą“, – teigė Veriškių bendruomenės dienos centro vadovė Eglė Žaltauskienė.

Dienos centras liktų be direktorės, jeigu jos vyras nebūtų toks pat supratingas.

Moteris pasakoja, kad vyras jai padeda finansiškai. Moteriai kainuoja transporto išlaidos, nes pėsčiomis iki centro ateiti negali, o autobusai nevažinėja.

Padeda ir savanoriai

O bendruomenė, regis, vadovaujasi išmintimi – ką pasėsi, tą ir pjausi.

„Pagrindinė idėja – plėsti pasaulio matymą, vaikus supažindinant su muziejais, užsiimant čia, vietoje. Tiesiog išugdyti įprotį, kad tu pats gali ką nors gero padaryti, kad tai nėra utopija.

Realybė tokia, kad kai kurie tėvai kai ką duoda savo vaikams, o kai kurie vaikai gyvena sunkiai ir tėvai neturi vizijos ar galimybių.

O tokie centrai padeda. Kuo centrai būtų stipresni, turėtų geresnį finansavimą, kuo vaikai turėtų daugiau priemonių, tuo labiau būtų galima juos ištraukti iš prastos aplinkos ir parodyti gaires, kur jie galėtų tapti kuo tik nori“, – pasakojo Veriškių bendruomenės narys Vytautas Žaltauskas.

Į mažo kaimo dienos centrą užsuka savanoriai. Jie sako žinantys, kad šiltuoju metų laiku vaikai ir po medžius karstytis gali, o štai žiemą norisi kur nors šiltai prisiglausti, jei tėvai dirba ir namie nėra kam krosnies užkurti ir maisto šilto paduoti.

„Centras reikalingas, jis suburia žmones, ypač žiemą vaikams yra kur pabūti, kai ilgi vakarai. Vasarą yra žaidimų aikštelės, o žiemą nėra pramogų, su rogėmis ilgai nečiuožinėsi, trumpa diena, čia saugiau“, – teigė Veriškių bendruomenės narė Inesa Dailidko.

Svarbiausia – popieriai?

O dabar pats laikas supratingumo paieškoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kuri skirsto pinigus vaikų dienos centrams. Ir kuri prašymus svarstyti pradeda tik prasidėjus metams, gink Dieve, ne anksčiau.

„Yra 290 projektų ir visi turėjo pateikti atnaujintas sąmatas, jas visas reikia įvertinti.

Valstybės kontrolė yra pasisakiusi, kad skiriant finansavimą reikia įvertinti, ar jie metus dirbo neturėdami kokios nors netinkamos veiklos, reikiamai panaudojo išlaidas.

Mes turime įvertinti beveik 300 vaiko dienos centrų išlaidas. Kol visi susiuntė dokumentus, komisija turėjo įvertinti kiekvieno dienos centro dokumentus, o jų yra daug. Jeigu kas nors netinka, reikia tikslinti dokumentus“, – teigė Socialinės ir darbo ministerijos departamento vadovė Daina Urbonaitienė.

Bandoma kaupti lėšas

Ir kiekvienais metais vaikų dienos centrus pinigai pasiekia metams gerokai įsibėgėjus.

„Gruodį teikiamos paraiškos, dokumentai vaikšto, o tu pinigus gauni kovą arba vasarį. Tai nėra gerai. Didesnės organizacijos geba taupyti, pritraukia lėšų, prašo žmonių savanoriškiai skirti 2 proc. pajamų mokesčio ir stengiasi atsidėti tuos pinigus juodai dienai.

Maltiečiai daro lygiai taip pat, žinodami situaciją jie ima kaupti anksčiau, kad turėtų lėšų – jei nuo sausio bus išlaidų, tam tikrą laiką mes jau galime pragyventi.

Skaudžiau tiems centrams, kurie yra viena organizacija kur nors kaimo vietovėje, kur lėšų gauti yra sunkiau“, – pasakojo Maltos ordino dienos centrų koordinatorius Edvinas Regelskis.

Ministerijos atstovai sakė, kad visi dienos centrai apie ministerijos darbo tempus žino ir turi būti tam pasirengę.

„Tai nėra nauja praktika. Visiems vaikų dienos centrams, kurie gauna dalinį finansavimą, yra nuostatų sąlyga, kad 10 proc. lėšų sumos jie turi padengti savo arba rėmėjų pinigais. Jie turi pateikti informaciją, jog lėšų turi ir tie 10 procentų skiriami, kad kol vyksta pratęsimo vertinimo procesas, jie galėtų prisidėti savo pinigais“, – bandė painią situaciją paaiškinti D.Urbonaitienė.

Mėsa tampa svajone

Tik štai bėda, jog ministerija paramą skaičiuoja tik grynaisiais, o dienos centrai džiaugiasi radę ir kitokių rėmimo formų, kurios vaikams labiau patinka, pavyzdžiui, įvairios veiklos.

Centrai baigiantis metams taupo maisto produktus, nes su vaikais dirbantys žmonės žino, kad gurgiančio vaiko pilvo pasiteisinimais nepamaitinsi.

Tik nei pieno, nei grietinės, nei mėsos neprikaupsi.

„Dažniausiai sukaupiama makaronų, konservų, dribsnių, kruopų. Su vaikais galvoji, kokių įdomesnių patiekalų gali pabandyti paruošti.

Mėsos tuo laikotarpiu vaikai negauna, nebent yra ūkininkų, kurie sugeba padėti“, – pasakojo Maltos ordino dienos centrų koordinatorius E.Regelskis.

Veriškių kaimo bendruomenės dienos centro vaikai, nors ir be pinigų, maitinti sočiai. Ir tik dėl to, kad maisto verslininkai davė tikėdamiesi, kad su jais vėliau bus atsiskaityta.

Kilo pasipiktinimo banga

Nors dienos centro projektas tęstinis, ministerija direktorei nedavė atsakymo, ar finansavimą šis centras gaus. Bet dabar tai jau nebesvarbu.

E.Žaltauskienė pasiguosdama parašė žinutę socialiniuose tinkluose, kilo pasipiktinimo banga ministerijos neveiklumu, o žmonės centrui per dvi dienas sumetė tiek, kiek ministerija skiria metams – apie 12 tūkst. eurų.

Ir dabar jau nebėra skirtumo, kiek laiko ministerija paraišką svarstys.

Tačiau rėmėjų pinigų jau tyko „Sodra“, mat nors nevyriausybinės organizacijos darbuotojai antras mėnuo dirba be atlyginimų, „Sodra“ tvarkingai skaičiuoja mokesčius, tarsi žmogus uždirbtų 400 eurų per mėnesį.

Bet ministerija garantavo, kad „Sodra“ neturėtų areštuoti vaikų dienos centrų sąskaitų, nes yra informuota, kad ministerijos skirstomos lėšos nevyriausybines organizacijas pasiekia ne nuo metų pradžios.

Vaikų pinigus tvarkyti – brangu

Dienos centrus visoje Lietuvoje pernai lankė 8784 vaikai, psichologinę pagalbą juose gavo 2557 vaikai.

Beje, ministerijos pranešime skelbiama, kad dienos centrams šiais metais finansavimas padidintas 10 proc. – iki 3,9 milijono eurų.

Tačiau net ir padidinus finansavimą visiems dienos centrams pinigų tenka mažiau, nei atsieina vaiko pinigų administravimas.

Valdininkų viršvalandžiams apmokėti arba naujiems darbuotojams priimti skirta 4,5 milijono eurų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.