Anot jų, dabar Lietuva turi išspręsti demografines problemas, susijusias su mažėjančiu gyventojų skaičiumi, ir padaryti darbo rinką įtraukesnę.
Nustatė didžiausias problemas
„Kaip ir kitų šalių, esančių Vidurio ir Rytų Europoje, Lietuvos ekonomika nuo 1990-ųjų smarkiai augo. Tokią transformaciją lydėjo naujos ir svarbios reformos bei Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą (ES), taip pat euro įsivedimas“, – rašoma organizacijos ataskaitoje apie Lietuvą.
Taip pat teigiama, kad Lietuvos ekonomikos augimas pastaruosius du dešimtmečius buvo neįtikėtinas ir darantis įspūdį, ypač kalbant apie pajamų ir darbo našumo mažinimo skirtumą, tačiau pasaulio finansų krizė Lietuvoje padarė didelę žalą.
„Praėjus krizei, nuo 2010-ųjų Lietuvos ekonomikos atsigavimas ir našumas buvo vienas greičiausių visoje ES, tačiau 2015-aisiais sulėtėjo“, – teigiama ataskaitoje.
Visgi Lietuva šiuo metu, pasak EBPO, turi gilių struktūrinių problemų, kurios susijusios su demografija, pajamų nelygybe ir emigracija.
„Šiuo metu Lietuva susiduria su rimtu demografiniu išbandymu, gyventojų skaičius čia mažėja daugiau kaip 1 proc. per metus nuo 2000-ųjų pradžios. Daugiausia tai dėl emigracijos, kuriai įtakos turi žemi atlyginimai ir prastos darbo sąlygos. Pajamų nelygybė Lietuvoje taip pat labai didelė“, – rašoma organizacijos ataskaitoje.
Prognozuojama, kad jei situacija nesikeis, darbingo amžiaus gyventojų skaičius nuo 2015 iki 2020 metų bus sumažėjęs maždaug 9 proc., o trečiajame dešimtmetyje mažės dar 20 proc.
Taip pat teigiama, kad skirtumas tarp atlyginimų, mokamų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, mažėja pernelyg lėtai, kad artimiausiu metu būtų galima tikėtis emigracijos sumažėjimo.
Nepastebėti neliko ir su Darbo kodeksu susiję pokyčiai, tačiau, anot specialistų, jų negana norint išspręsti didžiausius šalies sopulius: „Tam reikia ilgalaikių politinių pastangų, taip pat būtina gerinti darbuotojų įgūdžius, darbo našumą. Vėliau tai leis didinti ir atlyginimus, mažinti emigraciją, pajamų nelygybę“, – apie Lietuvą kalbėjo tyrėjai.
Darbo rinką siūlo prižiūrėti akyliau
Demografiniai iššūkiai, įsitraukimo į darbo rinką galimybės bei nelygybė – problemos, su kuriomis privalo dorotis Lietuva. Tiesa, EBPO pripažįsta, kad norint pasiekti pokyčių šioje srityje reikės pagalvoti ir apie didesnes valstybės išlaidas, pokyčius mokesčių sistemoje.
EBPO Lietuvai rekomenduoja akylai stebėti, kaip darbo rinką keičia naujasis Darbo kodeksas. „Jei paaiškėtų, kad naujasis kodeksas turi neigiamų pokyčių darbuotojams, ypač susijusių su darbo ir šeimos balansu, būtina imtis pokyčių“, – rašoma ataskaitoje.
EBPO taip pat siūlo rūpintis darbuotojų teisėmis skatinant profsąjungų ir darbo tarybų steigimą, o darbdaviams už darbo teisės nesilaikymą siūloma taikyti griežtesnes sankcijas. Apskritai EBPO skatina nenuolaidžiauti – kovą su atlyginimais vokeliuose, jų nuomone, galima laimėti tik didinant nuobaudas tiek juos siūlantiems darbdaviams, tiek priimantiems darbuotojams.
„Manau, kad Lietuva po ekonomikos krizės atsigauna greitai. Lietuva grįžta į ikikrizinį laikotarpį. Dabar reikėtų kovoti su problemomis, kurios daugiausia susijusios su demografiniais iššūkiais ir nelygybe. Taip pat reikėtų gerinti santykius su emigrantais ir tais, kurie nori grįžti“, – trumpai išvadas pristatė užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato (EBPO) direktorius Stefano Scarpetta.
Būtina kokybė
EBPO ragina Lietuvą peržiūrėti ir atsakingiau skirstyti darbo rinkai skirtas valstybės išlaidas. Ekspertai Lietuvai siūlo skirti daugiau pajėgumų paslaugoms, susijusioms su darbo paieška.
Ieškantiems darbo siūloma suteikti geresnes galimybes mokytis ir įgyti įgūdžių. „Tai paskatintų darbdavių aktyvumą ir leistų bedarbiams susirasti geresnius darbus“, – teigiama ataskaitoje. Turėtų būti skatinamas ir apmokymas darbo vietoje.
Norint pagerinti situaciją darbo rinkoje, EBPO ragina Lietuvą tuo rūpintis dar mokyklos suole. Mokykloje turėtų būti skatinamas profesinis orientavimas. Besimokantiems taip pat turėtų būti suteikiama galimybė kuo ilgiau atlikti praktiką, siūloma net pagalvoti apie galimybę praktikantams mokėti algas, tiesa, netaikyti minimalios algos reikalavimų.
Skatinti socialinę apsaugą
Skurdą ir nelygybę išskyrusi kaip vieną pagrindinių Lietuvos problemų, EBPO ragina pamažu didinti išlaidas socialinei apsaugai.
„Tai, ko gero, pareikalaus pokyčių mokesčių sistemoje link didesnio mokesčių progresyvumo pajamų, turto ir aplinkosaugos mokesčių srityse“, – pažymi ekspertai.
EBPO pažymi, kad Lietuva sustiprino nedarbo pašalpų sistemą, bet parama ilgalaikiams bedarbiams išlieka nepakankama. Ekspertai skatina ilgiau mokėti išmokas ilgą laiką darbo nerandantiems asmenims, o papildomų pinigų tam rasti siūloma mažinant vadinamąsias išmokų lubas arba kiek mažesnes bedarbio išmokas mokant pirmuosius nedarbo mėnesius.
Ekspertai taip pat skatina labiau rūpintis finansiškai pažeidžiamiausiais namų ūkiais – įvairios išmokos ir jiems tenkančios kompensacijos turėtų padėti padengti visas būtinąsias išlaidas.
Daugiau lėšų turėtų būti skiriama ir pensijų sistemai.
„Politika emigrantų klausimu taip pat turėtų būti peržiūrėta“, – ragina EBPO. Anot jos, Lietuva turi pripažinti, kad emigracijos mastai, ko gero, išliks dideli, tad būtina stengtis mažinti ne tik aukštos, bet ir vidutinės kvalifikacijos darbo jėgos nutekėjimą.
„Turėtų būti labiau stengiamasi kalbėti su užsienyje gyvenančias lietuviais apie darbo Lietuvoje galimybes, o jiems grįžus turėtų būti sudaromos kuo geresnės sąlygos įsidarbinti“, – skelbiama ataskaitoje.
