Kone dvylika metų aviacijos sektoriuje dirbančios „Avia Solutions Group“ (ASG) naujienos pastaruoju metu susijusios su plėtra svetur.
Tai ir ketvirtojo tarptautinio oro uosto statyba ir atidarymas Maskvoje, lėktuvų techninės priežiūros centras Indonezijoje, Vietname – pilotų rengimo centras, Tailande buvo įsteigtas didelis pardavimo biuras, aptarnaujantis visą Azijos regioną.
Vis dėlto didžiausia investicija buvo Kinijoje, kur lėktuvų išperkamosios nuomos įmonė „AviaAM Leasing“ kartu su Kinijos valstybine įmone įkūrė kone 900 mln. dolerių (dabartiniu kursu – 732 mln. eurų) vertės bendrovę Henano provincijoje.
ASG antrinės bendrovės Jungtinėje Karalystėje „Storm Aviation“ pajamos nuolat didėja, veiklą plečia ir orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonės Čekijoje, Vokietijoje, Kroatijoje. ASG aviacijos verslas jau aprėpė Europą ir Aziją, todėl kalbama ir apie Ameriką.
Grupės pagrindinis savininkas ir valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis yra užsiminęs, kad puoselėja planus įkurti ketvirtą mažų sąnaudų (pigių skrydžių) oro bendrovę, bet ne Europoje. Tik pirmiausia esą tam reikia lėktuvo ir sandorio su kokiu nors nauju – ne „Boeing“ ir ne „Airbus“ – gamintoju. Toje rinkoje turėtų būti didelis ir mokus keleivių srautas, pavyzdžiui, JAV.
Vis dėlto aviacija – viena seniausių įmonių grupės veiklos sričių, o naujausia yra farmacija, kurios plėtra įgauna pagreitį.
Sukurtos ir įsigytos bendrovės neseniai buvo sujungtos į Olandijoje įsikūrusią vieną grupę – „Pharnasanta Group“ holdingą, prie kurio bus jungiamos ir ateityje numatomos įsigyti įmonės. Jame apie 15 proc. akcijų priklauso vienai didžiausių Indijos farmacijos įmonių „Natco Farma“.
Farmacijai, kaip ir aviacijai, nišą taip pat norima atrasti JAV – valstybėse, iš kurių kilę tokie vaistų kūrimo ir gamybos gigantai kaip „Teva“, „Pfiser“, „Merck Sharp and Dohme“ (MSD) ir kiti. Pokalbis su G.Žiemeliu apie neįprasto derinio – farmacijos ir aviacijos – plėtrą.
– Aviacija bei farmacija. Kokie šių visiškai skirtingų verslo šakų plėtros ypatumai? O gal kaip tik yra sąsajų, kurių iš pirmo žvilgsnio neįmanoma pastebėti?
– Mūsų investicinės bendrovės veikla tarptautinė. Daugiau nei du dešimtmečius investuojame ir į valdomą, ir į naują verslą. Šiuo metu bendrovė veikia aviacijos, farmacijos, nekilnojamojo turto ir informacinių technologijų sektoriuose.
Kone kiekvieną verslą kūrėme arba kaip plyno lauko investiciją, arba kaip startuolį. Ilgainiui net trys mūsų sukurtos bendrovės pasiekė viešojo kapitalo rinkas ir jų akcijomis buvo pradėta prekiauti net keliose vertybinių popierių biržose.
Kapitalas nebuvo sukauptas pigiai privatizuojant alkoholio ar trąšų valstybines gamyklas, nors Lietuvoje tai darančių netrūko. Mes kapitalą sukūrėme lygioje vietoje. Kad bendrovė pasiektų viešąją kapitalo rinką, ji turi būti brandi, turėti kompetentingą vadovybę, aiškų veiklos bei plėtros planą ir, žinoma, veikti pelningai.
Šiuo metu aviacijoje – jau brandžioje ASG įmonėje dalyvauju dėl to, kad joje iš esmės neribotos augimo galimybės. Nors mūsų apyvarta dar nesiekia milijardo eurų, pati rinka visuose segmentuose viršija trilijoną eurų.
Farmacija, kaip ir aviacija, yra lygiai tokia pat įdomi, licencijų apsaugota rinka. Joje įsigilinus galima padaryti revoliuciją: paskubinti klinikinius naujų preparatų tyrimus, nes to padaryti gigantai nenori ir negali. Galima pigesnius vaistus tiekti brangioms rinkoms, juos ten registruojant.
Panašumų su aviacija tikrai yra. Abi verslo sritys smarkiai reguliuojamos, veikla visada paremta licencijomis, registracijomis. Iš esmės tai yra milžiniškas privalumas, jeigu tik žinai principus, kaip tokioje rinkoje dirbti.
– Olandijoje įkūrėte holdingą „Pharnasanta Group“, kurio vienu pirmųjų narių tapo Baltarusijoje veikiantis vaistų fabrikas „Nativita“. Ar daug reikėjo investuoti į „Nativita“, kad iki vasaros būtų pasirengta Europos GMP („Good Manufacturing Practice“ – geros gamybos praktikos) sertifikatui gauti?
– Olandų bendrovė „Pharnasanta Group“ sieja jau keturias įmones Lietuvoje, Baltarusijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) bei Slovakijoje. Tai logistiką, platinimą, gamybą bei klinikinius tyrimus organizuojančios įmonės.
Reikia suprasti, kad 10 tūkst. kv. metrų ploto užimantis fabrikas gali pagaminti produkcijos už 0,5–0,6 mlrd. eurų. Todėl mūsų tikslas yra gauti ir Europos GMP, ir JAV Maisto ir vaistų administracijos („Food and Drug Administration“ – FDA) sertifikatus.
Tai mums leis išplėsti tiekimą ir pardavimo apimtį kone visame pasaulyje. Negaliu detaliai atskleisti visų planų, bet mūsų grupės tarptautiniai ryšiai leidžia pamąstyti ir apie agresyviausius plėtros ir vaistų registravimo planus.
Gamyklos technologinis lygis yra aukščiausias, ir skystųjų, ir kietųjų farmacijos produktų gamyba yra viso ciklo.
– Holdingui priklauso ir įmonė „NTV Logistic“, kuri užsiims farmacijos produktų platinimu bei logistika. Tačiau naujausias – šiųmetis pirkinys yra bendrovė „Ilsanta“. Ji Baltijos valstybėse prekiauja medicinos priemonėmis, pradedant tvarsliava, baigiant sudėtingomis invazinėmis sistemomis bei operacinių įranga. Kokia šios įmonės užduotis bus farmacijos holdinge?
– Bendrovė „NTV Logistic“ įsikūrusi JAE – ten, kur puiki logistikos infrastruktūra ir susisiekimas su visu pasauliu. Jos užduotis – atgabenti visas gamybai reikalingas sudedamąsias dalis iš viso pasaulio ir centralizuotai pristatyti jas į gamybos aikštelę.
Bendrovę „Ilsanta“ matome kaip savotišką kompetencijų centrą. Ji, be tiesioginės savo veiklos – medicinos priemonių platinimo, pradėjo ir tarptautinį „Nativitos“ produktų platinimą.
Lietuva yra gera vieta, iš kurios patogu pasiekti pasaulį su mūsų produktais. Tikimės, kad ir pagrindinė „Ilsantos“ veikla išsiplės plačiau nei po Baltijos šalis ir apims tas rinkas, kuriose veikia kitos mūsų įmonės.
Esame akcininkai, kurie nuolat auginame savo pajamas vertikaliai ir horizontaliai – didiname ir rinkų, ir produktų kiekį.
– Lietuvos maisto produktų gamintojai gana sunkiai skinasi kelią į JAV rinkas. O jūs neslepiate užmojų po metų ar kitų įsitvirtinti JAV farmacijos rinkoje. Planuojate investuoti 10–15 mln. eurų, kad galėtumėte gauti FDA leidimą. Vadinasi, Baltarusijoje pagamintus vaistus registruosite JAV ir ten jais prekiausite?
– FDA sertifikatas gamyklai – tai galimybė patekti į 450 mlrd. dolerių vertės JAV rinką. Tai ilgas, sudėtingas, brangus procesas, kai kam gali atrodyti, kad išvis nerealus.
Bet tai, ko pasiekėme kitose savo veiklos srityse, gali būti įrodymas, kad viskas yra įmanoma. Esame nusprendę tai daryti su vietos partneriais, turime veiksmų planą, biudžetą, pažįstame rinkos specifiką.
FDA sertifikavimas – tai ne tik procesas. Jis reiškia ir tai, kad vaistų gamybą ir jos procesus, dokumentus, darbuotojų profesionalumą, kokybės kontrolę turėsime padaryti aukščiausio lygio. Tai bus naudinga ir tų šalių rinkoms, kurioms šiuo metu tiekiame savo produktus.
Be to, 2019–2020 metais JAV baigsis daug patentų, apsaugančių onkologinius vaistus, kurie buvo pradėti kurti dar 1980 metais.
Naujos taisyklės numato, kad tokiais atvejais, kai vaistų registre nėra trijų generinių preparatų, jų registravimui, atlikus vietinius klinikinius tyrimus, galioja pagreitinta tvarka. Tikimės pasinaudoti šia galimybe.
– Seimas jau prakalbo apie tai, kad įteisins galimybę nereceptiniais vaistais prekiauti ne tik vaistinėse, bet ir kitose vietose, galbūt ir oro uostuose. Ar jums tai per menka galimybė?
– Sunku kalbėti apie Lietuvą ir mažmeninę vaistų rinką. Mes tuo neužsiimame. Tačiau įvairių šalių praktika liudija, kad tai nuolatinė konkurencinė kova tarp mažmenininkų ir specializuotų vaistinių. Pirmieji nori padidinti pardavimo pajamas, antrieji nenori atiduoti savo dalies.
– Koks bus farmacijos holdingo indėlis kuriant naujus vaistus? Juk tai ilgas, kone dešimtmetį trunkantis procesas, prasidedantis mokslo laboratorijose ir pasibaigiantis išsamiais klinikiniais tyrimais?
– Mūsų verslo pradžia – gerai žinomų, ištirtų generinių vaistų gamyba ir jų pardavimo plėtra įvairiose rinkose. Todėl mums svarbu užtikrinti kokybišką gamybą – tokią, kokios reikalauja GMP ir FDA sertifikatai.
Negalime sukelti kelių revoliucijų iš karto. Pirmiausia duodame naudą visuomenei, nes tose rinkose, į kurias ateiname, smarkiai atpiginame vaistus. Jų kainą kompensuoja valstybė, vadinasi, jiems išlaidos mažės ir sergantys žmonės galės gauti daugiau inovatyvių, brangių preparatų.
Tačiau ilgainiui būsime priversti dalyvauti verslo ir mokslo bendradarbiavimo veikloje. Tiek Baltarusijoje, tiek Slovakijoje jau esame sutarę su valstybinėmis mokslo ir gydymo įstaigomis, kad galėtume konsoliduoti kompetenciją ir dalyvauti kuriant naujus farmacijos produktus, iš pradžių – ne tokius sudėtingus.
– Slovakijos įmonė „Vita Farma“ yra „Nativitos“ dalininkė. Ar Slovakijoje „ŽIA Valdos“ planai taip pat susiję su farmacijos įmonių pirkimu? Holdingo plėtra?
– Taip, Slovakijoje planuojame atlikti kelių mūsų preparatų klinikinius tyrimus, kad vėliau juos galėtume tiekti Europos valstybėms. Šiam tikslui pasiekti šiuo metu įrengiame biurą.
Mūsų farmacijos įmonių grupė planuoja ne tik augti natūraliai, bet ir įsigyti tas įmones, kurių veikla įsilieja į mūsų plėtros planus.
