Pasak „Versli Lietuva“ vyriausiojo analitiko Vadimo Ivanovo, didžiausia problema šaliai šiemet taps įtempta situacija darbo rinkoje ir gamybos pajėgumų trūkumas.
Augo sparčiausiai visoje Europoje
Lietuvos statistikos duomenimis, 2017 m. paslaugų eksportas augo 20,6 proc. ir siekė 8,3 mlrd. eurų, o reeksportas, išskyrus energetinius produktus, didėjo 20 proc., iki 10,2 mlrd. eurų.
Remiantis “Eurostat“ duomenimis, 2017 m. Lietuvos eksporto vertė augo sparčiausiai ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje – 16,9 proc. Mūsų kaimynų estų eksportas didėjo 7,5 proc., o latvių – 5,4 proc. Bendras Europos Sąjungos (ES) šalių eksporto augimas siekė 3,4 proc.
“Lietuva tarp ES šalių eksportą didino sparčiausiai. Augimas siekė beveik 17 proc. lyginant su 2016 m. Kaimynai tai darė gerokai lėčiau nei mes“, - apibendrino V.Ivanovas.
Tiesa, kalbant apie tam tikras ES šalis, kelios jų, pasak specialisto, susidūrė su eksporto mažėjimu. Tai buvo Liuksemburgas ir Malta.
„Šios šalys pasižymi palankesne mokestine aplinka verslui, todėl jų eksporto mažėjimas susijęs su reeksportu, prekyba per tas šalis“, - teigė V.Ivanovas.
2017 metais reeksportuojamos prekės sudarė 41 proc. Lietuvos eksporto rinkos, 12 proc. - energetiniai produktai, 47 proc. - lietuviškos prekės.
Lietuviškų produktų prekės dažniausiai, anot specialisto, keliauja į ES, JAV, Vokietiją.
Mato grėsmių
Nors, kalbant bendrai, Lietuvoje ekonominė aplinka šiemet bus palenkesnė nei buvo 2017 m., Lietuvos laukia ir keletas grėsmių. Jas, pasak V.Ivanovo, galima skirstyti į politines ir ekonomines.
„Viena iš grėsmių - „Brexit“, taip pat JAV muitai plienui ir aliuminiui. Mes manome, kad nebus absoliutaus importo mokesčio visoms šalims, nes dalies metalų JAV dabar pati nebegamina. Manoma, kad jei muitai bus įvesti, bus iššimčių sąrašas. Didelio tiesioginio poveikio Lietuvai nebus, bet klausimas, kaip į tai sureaguos ES. Kitas – investicijos pramonėje. Nėra nacionalinės skatinimo strategijos“, - vardino specialistas.
Eksportui koją kiš ir ekonominės priežastys – įtempta situacija darbo rinkoje, gamybinių pajėgumų panaudojimas.
„Darbo jėga brangsta ir jos trūksta. Šie veiksniai smarkiai riboja mūsų eksporto augimą žiūrint į trumpąjį laikotarpį. Investicijos į gamybos plėtrą šiuo metu yra ypač svarbios, todėl jei įmonės nesiryš investuoti į gamybos pajėgumų didinimą, ilgalaikėjo perspektyvoje tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos šalies konkurencingumui užsienio rinkose“, - sakė V.Ivanovas.
Taip pat įtaką 2018 m. eksportui darys prekybos sutartis su Kanada, pasaulio ekonomikos BVP augimas, ES BVP augimas ir Rusijos BVP augimas apie 1,6-2 proc.
Augimas lėtės
Paklaustas, kaip Lietuvos eksporto rinkai seksis 2018- 2019 metais, V.Ivanovas prognozavo, kad sparčiausiai 2018 metais augs paslaugų eksportas, kuris didės beveik 10 proc., prekių reeksportas, išskyrus energetinius produktus augs 9,3 proc., o lietuviškų kilmės prekių bus eksportuota 6 roc. daugiau nei pernai.
“Lietuva šiuo metu yra eksporto viršūnėje. Mes niekada tiek neeksportavome, kaip šiandien“, - pabrėžė V.Ivanovas ir paaiškino, kad nepaisant visų pasiekų aukštumų, mūsų eksporto augimas lėtės ir tam yra keletas priežasčių, tačiau viena pagridninių - per aukšta palyginamoji bazė.
„Eksporto augimas sulėtės yik dėl palyginamosios statistinės bazės efekto.
Pernai susiklosčiusios itin palankios pasaulinės ekonominės tedencijos Lietuvos eksportuotojams leido išnaudoti visas pardavimų užsienyje galimybes ir pasiekti eksporto rekordus – istoriškai Lietuvoje gamybos pajėgumų panaudojimo lygis buvo aukščiausias, todėl atsispiriame nuo gana aukštai ir žadame tolimesnį kilimą“, - sakė analitikas.
