Bene geriausias įrodymas, kad gyvenimas vis sunkėja, yra augančios skolos už komunalines paslaugas.
Ekonomikos laikraštis „Vedomosti“ paskelbė, kad praėjusiais metais teismuose buvo iškelta net 5,4 mln. bylų dėl skolų už komunalines paslaugas. Dar 2014 metais tokių bylų Rusijoje buvo tik 2,1 mln.
Skolos – stulbinančios
Lyginamuoju laikotarpiu išieškoma suma padvigubėjo – nuo 60 iki 120 milijardų rublių (atitinkamai 864 mln. ir 1,73 mlrd. eurų). Tačiau toli gražu ne visuomet dėl skolininkų kreipiamasi į teismą.
Bendra skola komunalininkams 2014 metais siekė 111 mlrd. rublių (1,6 mlrd. eurų), o pernai – net 645 mlrd. rublių (9,29 mlrd. eurų).
Tokio nuosmukio priežastys yra dvi. Pirmiausia nuo 2014 metų pačios komunalinės paslaugos šalyje pabrango 20,2 procento. O tuo metu realios gyventojų pajamos, Aukštosios ekonomikos mokyklos 2017 metų spalio mėnesio duomenimis, sumažėjo panašiai – 19,2 procento.
Todėl mažas pajamas gaunančios šeimos daugiau nei po 15 proc. šių sumų turi sumokėti už vandenį, elektrą, dujas ar šiukšlių išvežimą.
Anot „Vedomosti“, kai kurie žmonės, netgi ir labai susiveržę diržus, nebegali susimokėti – atidavus pinigus už paslaugas jiems nebeliktų pinigų maistui.
Įžvelgė konfliktų pavojų
Net ir Statybos bei gyvenamojo būsto ministerijos atstovai pripažino, kad tokia padėtis gali tapti rimtų konfliktų priežastimi, ypač nedideliuose miestuose, kuriuose skurdžiai gyvenančių žmonių dalis yra didesnė.
Kita vertus, Rusijoje net vargingai besiverčiantys gyventojai iš paskutiniųjų stengiasi atsiskaityti su komunalininkais.
Miesto ekonomikos instituto duomenimis, prie skurdžiausio sluoksnio galima priskirti daugiau nei penktadalį visų žmonių, o skolininkų yra ne daugiau nei 5 proc. Tačiau tai tie, kuriems jau nebėra ko prarasti.
Skolintojai tik laimi
Užtat bankininkai ir kitos kredito įstaigos tikrai neturėtų kuo skųstis. Jungtinio paskolų biuro duomenimis, šių metų sausį kreditų automobiliams įsigyti buvo išduota ketvirtadaliu, o būstui pirkti – net 86 proc. daugiau nei prieš metus.
Žinoma, tokias paskolas ima tie, kurie nestokoja pinigų. Tačiau blogiausia, kad populiarėja trumpalaikiai vartojimo kreditai.
Anot analitikų, tai yra įrodymas, kad žmonėms paprasčiausiai pristinga pinigų iki atlyginimo ar pensijos, todėl jie skolinasi, o nemaža dalis šių pinigų atitenka ir komunalininkams.
Savo ruožtu nuo pernykščio rugpjūčio iki gruodžio asmeninių ar šeimos santaupų turinčių gyventojų Rusijoje sumažėjo nuo 39 iki 31 proc., o nesutaupiusių nė rublio skaičius išaugo iki 67 proc.
