Tai, kad Lietuvoje pradėta naudoti augmenų sodinimo technologija su konterizuotais sodmenimis, reiškia, jog šiauriečiams dar labiau norėsis bendradarbiauti su Lietuva. Tuo neabejoja nepriklausomas švedų konsultantas Stellan Karlsson.
Miškininkas pasakoja, kaip vyksta sodinukų transportavimas į Skandinaviją ir kodėl lietuviškos eglės – tokios populiarios.
Mat švedai susidomėjo ir kovo 9-ąją Panevėžio medelyne atidarytu didžiauliu ir moderniu miško sodmenų auginimo kompleksu Lietuvoje. Dalis šiame medelyne užauginamų sėjinukų ir bus skirti eksportui, daugiausiai – į Švediją.
Svetur išvežti lietuviški sodinukai naudojami miškų atkūrimui ir pramoniniams miškams apsodinti.
Žalios spalvos aukso sodinimas
Nepriklausomo konsultanto S. Karlsson teigimu, miškas Švedijoje – pelną teikiantis žalios spalvos auksas.
Iš Skandinavijos eksportuojama daugybė gaminių, kuriems reikalinga itin kokybiška mediena, todėl priežasčių, kodėl švedai domisi lietuviškais sodmenimis, yra kelios.
Pasak S.Karlsson, dalis švedų miškininkų ir įmonių neturi galimybės išauginti reikiamo sodmenų kiekio, todėl nuolat ieško, kur galėtų jų papildomai įsigyti. Sodmenys perkami iš Vokietijos, Lenkijos, Baltijos valstybių.
„Naudojame tik švediškoms aplinkos sąlygoms tinkamas sodmenis. Viena iš priežasčių, kodėl sodmenys iš Lietuvos yra tinkamos Švedijos rinkai – kilmė.
Lietuviški sodmenys išdygsta iš nuo ledynmečio laikų išlikusių paprastųjų eglių sėklų. Pritaikius naująją technologiją sodmenų auginimui, medeliai išdygsta greičiau ir kokybiškesni, todėl dar labiau domina švedų miškininkus“, – teigė S. Karlsson.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos laikinojo direktoriaus Valdo Kaubrės, švedai miškininkai Lietuvą aplanko pakankamai dažnai: aptardami kainas bei eksporto galimybes. Tarp šalių sudaromos 3–5 m. trukmės sutartys, kurios kasmet peržiūrimos, kad būtų patikslintas sodmenų skaičius ar kaina.
Pervežimo iššūkiai
Sodmenys su plikomis šaknimis yra transportuojami maišais – viename maiše būna apie 250 sodmenų. Taikant naująją technologiją popierinėse dėžutėse patalpinti sodmenys pritvirtinami ant vienkartinių palečių ir dedami į šaldytuvus. Abiem atvejais medeliai pervežami supakuoti.
„Pervežti sodmenis vasaros metu yra labai pavojinga, todėl tą daryti reikia greitai: jei medeliai sunkvežimiuose praleidžia 2-3 dienas, per tokį laikotarpiu gali numirti.
Karštis, tvankuma sodmenims kenkia, lygiai taip pat gali pakenkti ir vėjas, – pasakojo S. Karlsson. – Sodmenis geriausia pervežti vėlų rudenį arba ankstyvą pavasarį.
O sudarant sutartį privaloma nustatyti pervežimo sąlygas: kokiu būdu medeliai bus gabenami, kokia bus logistika – tiek Lietuvoje, tiek ir pasiekus Švediją.“
Naujos sodinimo technologijos privalumai
Pasak Evaldo Blaževičiaus, įmonės „Zuikis“ vadovo, naujosios technologijos pasirinkimą sąlygojo aplinka. Kontroliuojamos aplinkos dėka konteinerizuoti sodmenys išauginami greičiau, todėl sutaupomi vieni kiti metai auginimo.
„Jei medeliai auga lauke, kontroliuoti aplinkos nėra galimybės: geri arba blogi orai daro tiesioginę įtaką augimo greičiui. Prie Panevėžio įsikūrusiame medelyne naujai pastatytame šiltnamyje galima nustatyti norimą temperatūrą, drėgnumą, todėl sodmenys išauga daug greičiau“, – teigė E. Blaževičius.
Konteinerizuoti sodmenys sodinami su specialiais įrankiais – vamzdiniais sodikliais. Taip pasodinama dvigubai greičiau negu įprastai, kai sodinuko šaknys yra plikos, be grumsto. Jei sodinukas ant šaknų turi žemės gniužulą, jis nuolat aprūpinamas maistinėmis medžiagomis, todėl kur kas lengviau įsitvirtina, nenudžiūva.
Be to, laikant sodinukus šaldytuve, pailgėja ir sodinimo sezonas: esant skirtingoms klimatinėms sąlygoms, pavyzdžiui, pietinėje arba šiaurės Švedijoje, pasodinti sodmenis galima nevienodu metu.
„Kadangi Lietuvoje sodmenys išauginami pigiau, švedams kur kas labiau apsimoka juos įsigyti nei augintis patiems. Be to, spygliuočiai jau dešimtmetį eksportuojami ir iš Latvijos – tai sudaro apie 10 mln. medelių kasmet. Tiesa, nors į Švediją vežami visokie medžiai: eglės, pušys, įvairūs lapuočiai – vietinei rinkai tai tėra lašas jūroje“, – teigė E. Blaževičius.
Anot V. Kaubrės, Valstybinės miškų urėdijos padaliniai kol kas eksportuoja tik nedidelę dalį sodmenų, tačiau yra visos galimybės apimtis didinti kelis kartus.
