Preliminariais duomenimis, kad Lietuvoje per artimiausius metus geriausiu atveju bus leista renovuoti vos 313 daugiabučių, nors šalyje yra beveik 31 tūkst. renovuotinų namų. Tad dėl stringančio finansavimo paramos sulauks vos 1 proc. norinčiųjų.
Atrodo, kad pildosi prognozės, jog tokiais tempais daugiabučių atnaujinimas Lietuvoje užtruks mažiausiai šimtą metų.
Ir greičiau, ir sklandžiau
Bet dalis šiltai ir taupiai norinčių gyventi žmonių nelinkę laukti valdžios malonės ir jau naudojasi alternatyvomis, kurios užtikrina daugiabučio namo energinį efektyvumą ir yra prieinamos be valstybės paramos.
Tai etapinė renovacija, kurią Lietuvoje jau ne vienus metus įgyvendina bendrovė „Mano būstas“.
Įmonės Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas teigė, kad gyventojų susidomėjimas etapine renovacija nuolat auga. Kasmet Lietuvoje taip atnaujinama apie 200 daugiabučių.
„Vienų namų savininkai apsisprendžia atlikti mažesnius, kitų – didesnius energiją taupančius darbus. Tačiau kuo daugiau jų atliekama, tuo daugiau sutaupoma energijos. Gyventojai šį modernizavimo būdą renkasi ir dėl to, kad visas procesas, palyginti su valstybine renovacija, trunka kur kas greičiau ir sklandžiau. Juk etapinė renovacija atliekama be valstybės įsikišimo, banko paskolų ir pabrangimo, todėl gyventojams nereikia rūpintis nei dokumentais, nei sutartimis su bankais. Iš esmės tai ir skatina žmones rinktis šį namo atnaujinimo būdą, itin populiarų Vakarų Europoje“, – teigė J.Paulauskas.
Nereikia banko paskolų
Etapinė renovacija prasideda nuo gyventojų susirinkimo, kuriame priimamas sprendimas dėl konkrečių darbų poreikio. Vėliau specialistai visapusiškai atlieka namo vertinimą bei matavimus.
Tada apskaičiuojama darbų kaina, kurią susirinkime tvirtina patys gyventojai. Vėliau vyksta projektavimo ir rangos darbai, o darbininkai objekte pradeda darbuotis jau po 3–4 mėnesių.
Įgyvendinant etapinę renovaciją pirmenybė skiriama energiją taupančioms priemonėms, tokioms kaip šilumos punkto atnaujinimas, stogo bei sienų remontas ir šiltinimas, langų keitimas ir panašioms. Anot J.Paulausko, kokius darbus atlikti pirmiau, pataria specialistai, bet galutinį žodį taria gyventojai.
Jiems suteikiama patogi galimybė atsiskaityti už atliktus darbus be jokių paskolų.
Mat mokesčiai įtraukiami į sąskaitą už būsto priežiūrą, o išsimokėjimo terminas gali siekti iki penkerių metų. Jį susirinkimo metu taip pat nustato patys gyventojai.Be to, šiai renovacijai netaikomas administravimo mokestis, priešingai nei valstybės remiamoje daugiabučių renovacijos programoje. Taip gyventojams sumažinama finansinė našta.
Skaičiuoja nemenką naudą
Tai, kad etapinė renovacija iš tiesų gelbėja nuo didelių šildymo sąskaitų ir yra lankstesnė už valstybinį modernizavimo būdą, įsitikino Vilniuje esančio V.Vaitkaus 5-ojo daugiabučio gyventojai. Jie pirmieji sostinėje nusprendė pasinaudoti etapine renovacija.
Pirmiausia buvo pakeistas ir apšiltintas stogas bei dvi galinės sienos. Vos baigus darbus daugelis gyventojų sakė iškart pajutę naudą.
„Jaučiu skirtumą. Labai tikiuosi, jog ir kaina už šildymą bus mažesnė. Kol kas viskas labai gerai“, – džiaugėsi Andrius. Jam pritarė ir kaimynė Ilona, pasijuokusi, kad namo gyventojai dabar gali ir vėliavą išsikabinti, nes yra pirmieji, galintys pasigirti etapinės renovacijos rezultatais.
Pavyzdžiui, vidutinis 2 kambarių butas 2016 metų gruodžio mėnesį suvartojo 18,08 kWh kvadratiniam metrui šilumos energijos, o pernai gruodį, jau po renovacijos, 13,61 kWh/kv. m, o tai yra net 25 proc. mažiau.
Pasak tokio buto gyventojo, už šildymą jis mokėjo 10 eurų mažiau nei 2016-ųjų gruodį. Tad per visą šildymo sezoną vidutinio 2 kambarių buto šildymo kaina turėtų skirtis apie 50 eurų.
Bendrovės „Mano būstas“ Gyvenamųjų namų administravimo departamento direktorius Mindaugas Genys priminė, kad per pastaruosius 5 metus Lietuvoje buvo renovuota vos 3300 daugiabučių namų pasitelkus daugiabučių namų modernizavimo programą.
Lauksime dar 100 metų?
„Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo didelis skaičius. Bet Lietuvoje šiuo metu stovi 31 tūkst. daugiabučių namų ir tokiais tempais renovuojant neužteks net 100 metų, kol galiausiai kiekvienas daugiabutis pradės taupyti. Jau dabar eilėje laukia šimtai namų, kurių gyventojai apmoka kosmines šildymo sąskaitas ir tiesiog į orą paleidžia savo pinigus. Reikia pasidžiaugti ir paskatinti iniciatyvas, kai jie nutaria nelaukti, kol kas nors išgelbės nuo didelių sąskaitų, o tiesiog susitvarko savo namus ir pradeda taupyti čia ir dabar“, – sakė M.Genys.
