Pernai į Lietuvą imigravo 20,4 tūkst. žmonių, iš jų grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai ir imigravę užsieniečiai sudarė po 10,2 tūkst. Palyginti su 2016 m., grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius sumažėjo 4,1 tūkst. (28,5 proc.), o imigravusių užsieniečių padidėjo – 4,3 tūkst. (1,7 karto).
2017 m. 27,5 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo (2016 m. – 30,2 tūkst.). 2017 m. emigravo 24,7 tūkst. vyrų ir 23,2 tūkst. moterų.
2017 m. vidutinis emigrantų amžius buvo 28 metai (2016 m. – 29 metai).
Pagrindinė emigrantų tikslo šalis buvo Jungtinė Karalystė. 2017 m. į šią šalį išvyko 21,6 tūkst. (45 proc.) emigrantų, į Norvegiją – 5 tūkst. (10,5 proc.), į Vokietiją – 4,1 tūkst. (8,6 proc.), į Airiją – 3,4 tūkst. (7 proc.), į Daniją – 1,7 tūkst. (3,5 proc.), į Švediją – 1,6 tūkst. (3,3 proc.). Į Jungtinę Karalystę 2016 m. emigravo 46,2 proc. visų emigrantų, į Airiją – 8,4 proc., į Norvegiją – 7,8 proc., į Vokietiją – 7,6 proc.
2017 m. iš Lietuvos emigravo 45,3 tūkst. (94,5 proc. visų emigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių (2016 m. – atitinkamai 46,1 tūkst. ir 91,5 proc.) ir 2,6 tūkst. (5,5 proc.) kitų šalių pilietybes turinčių Lietuvos gyventojų, iš jų dauguma buvo Rusijos (710), Ukrainos (616), Baltarusijos (348), Indijos (126), Irano (85) piliečiai.
Dauguma – 88,5 proc. – emigrantų gimė Lietuvoje, 2,5 proc. – Rusijoje, 2 proc. – Jungtinėje Karalystėje, 1,5 proc. – Ukrainoje.
2017 m. daugiau negu pusė visų 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (65,1 proc.) ir moterų (59,4 proc.) niekada negyveno santuokoje (2016 m. – atitinkamai 59,2 ir 53,9 proc.). 2017 m. kas ketvirtas (-a) 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravęs (-usi) vyras ar moteris – vedęs / ištekėjusi (2016 m. – kas trečias (-a). 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravę išsituokę ir našliai vyrai pernai sudarė 8,4 proc. visų emigravusių vyrų, o šio amžiaus emigravusios išsituokusios ir našlės moterys – 14,5 proc. (2016 m. – atitinkamai 10,2 ir 16,3 proc.).
Bendrasis imigracijos rodiklis 2017 m. sudarė 7,2 imigranto (2016 m. – 7,0). Pernai 1 tūkst. gyventojų teko po 3,6 grįžusio Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio (2016 m. – atitinkamai 4,9 ir 2,1).
2017 m. iš Jungtinės Karalystės grįžo beveik pusė (4,9 tūkst., arba 48,3 proc.) visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių, iš Norvegijos – 978, arba 9,6 proc., Airijos – 807, arba 7,9 proc., Vokietijos – 643, arba 6,3 proc. 2016 m. mažiau nei pusę (44,6 proc.) visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių sudarė grįžę iš Jungtinės Karalystės, kas vienuoliktas (9,5 proc.) – iš Norvegijos, kas dvyliktas (8,6 proc.) – iš Airijos.
2017 m. imigravo 4,3 tūkst. (42,5 proc. visų imigravusių užsieniečių) Ukrainos piliečių, 2,7 tūkst. (26,6 proc.) – Baltarusijos, 656 (6,4 proc.) – Rusijos, 336 (3,3 proc.) – Indijos, 219 (2,1 proc.) – Sirijos piliečių. Palyginti su 2016 m., imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 2,7 karto, Baltarusijos piliečių – 2,3 karto.
