Tuo metu Lietuvos įmonės šiuo laikotarpiu pagal sutarčių
skaičių ir vertę dažniausiai laimėjo Latvijoje – atitinkamai 51
proc. ir 78 proc. (nuo visų užsienio šalių, kurių konkursuose
dalyvavo Lietuvos įmonės).
VPT teigimu, Lietuvoje kasmet vyksta apie 10 tūkst. tarptautinių
ir supaprastintų pirkimų, iš jų 3,1
proc. (vidutiniškai 342 pirkimai kasmet) sudaromos sutartys su
užsienio įmonėmis, o jų vertė per 6 metus siekė 1,67 mlrd.
eurų – 7,5 proc. visų pirkimų vertės (22,21 mlrd. eurų).
Pasak VPT, tik 6 proc. (225) Lietuvos įmonių sudarė
sutarčių su užsienio bendrovėmis, apie 66 proc. jų vertės –
komunalinio sektoriaus įmonių sutartys. Dažniausiai Lietuvoje
konkursuose dalyvavo ir laimėjo Latvijos, Vokietijos, Estijos ir
Jungtinės Karalystės įmonės. Iš viso pirkimuose dalyvavo
tiekėjai iš 57 valstybių.
Lietuvos įmonės iš užsienio šalių dažniausiai įsigydavo
švietimo ir mokymo (22,7 proc. visų pirkimų), verslo paslaugas –
konsultacijų, parodų, renginių organizavimo, reklamos (13,6 proc.),
o didžiausios vertės – transporto įrangą, traukinius, autobusus,
troleibusus, atsargines detales ir pan. (47,6 proc. visų pirkimų
vertės).
Apie pusė viešuosiuose pirkimuose 2011–2016 metais
dalyvavusių užsienio įmonių buvo ne naujokės. Be to, jų
skaičius 2016 m., palyginti su 2011-aisiais, sumažėjo apie 38
proc., o bendras viešųjų pirkimų skaičius – apie 29 proc.
Tarnybos teigimu, užsienio dalyvių mažėjimą galima sieti su
viešųjų pirkimų skaičiaus sumažėjimu ir su ES struktūrinių
lėšų panaudojimu, taip pat su viešųjų pirkimų stambėjimu:
vidutinė pirkimo, kai pasirašyta sutartis su užsienio įmonėmis,
vertė 2011 metais siekė apie 0,6 mln. eurų, o 2016 m. – apie
1,2 mln. eurų.
Be to, užsienio įmonės jungėsi su kitomis įmonėmis: 2016
m., palyginti su 2011 m., tokių susijungimų padaugėjo 24
proc., o 95 proc. jų buvo su Lietuvos įmonėmis. Užsienio įmonių
dalyvavimo „sėkmės procentas“ siekė apie 67 proc.
Lietuvos įmonės pagal sutarčių užsienyje skaičių, be
Latvijos, dažnai laimėdavo Čekijoje (24 proc.), o pagal jų vertę
– Lenkijoje, Estijoje, Belgijoje ir Austrijoje (2–7 proc.).
Didžiausios vertės sutartys pasirašytos medicinos įrangos,
farmacijos ir asmens higienos produktų (30 proc.), statybos (10
proc.), naftos produktų, kuro, elektros ir kitų energijos šaltinių
(10 proc.) segmentuose.
ES politika skatina didesnį tarptautinį
viešųjų pirkimų rinkų atvirumą, Europos Komisijos skaičiavimai
rodo, kad daugelis valstybių nenoriai atveria savo rinkas tokiai
konkurencijai. Lietuva – ne išimtis: 2009–2015 metais ES šalyse
tokių sutarčių dalis sudarė 1,7 proc. jų skaičiaus ir 3 proc.
vertės.
