ESTT paskelbė, kad gyventojams, kurie įmokėjo lėšas už neišleistas „Snoro“ akcijas bei obligacijas, gali būti taikoma tiek Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl investicijų, tiek direktyva dėl indėlių apsaugos. Tai reiškia, kad dėl prarastų lėšų besibylinėję gyventojai galės gauti iki 100 tūkst. eurų (pagal indėlių draudimo sistemą) arba iki 22 tūkst. eurų (kaip investuotojai) draudimo išmokas, priklausomai nuo to, kokius ieškinius yra pradėję.
„Tai – didžiausia mūsų pergalė nuo Investuotojų asociacijos veiklos pradžios. Esame subūrę rekordinę maždaug 500 žmonių grupę, kuri nuo „Snoro“ bankroto 2011 metais bando įrodyti, kad turi būti išmokėtos draudimo išmokos, tačiau Lietuvos teismai ieškinius atmesdavo. Džiaugiamės, kad kiek politizuotame procese tašką padėjo ESTT sprendimas ir teisybė triumfuoja“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Neužregistruotų akcijų emisijos byloje Investuotojų asociacijos suburtus investuotojus atstovavo advokatų kontora „Fort“, besispecializuojanti su Europos Sąjungos teise susijusiose bylose.
Po ESTT sprendimo laukiama, kad sprendimus dėl draudimo išmokų priims investuotojų ieškinius nagrinėję Lietuvos teismai.
Pagal įstatymus draudimo išmokos negali gauti didžiausi „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai – Rusijoje besislapstantys Vladimiras Antonovas (pasirašė akcijų už 58 mln. eurų), Raimondas Baranauskas (21,6 mln. eurų) bei su jais siejamas „Jubilee Financial Products“ fondas (23,2 mln. eurų).
„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. eurų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną.
Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 7,3 mln. eurų.
2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.
