Užsieniečius subūrusi Kauno kolegija: svarbu ne partnerių skaičius, bet pasiekti rezultatai

Partnerystė yra būtina organizacijos plėtrai ir tobulėjimui. Šiuolaikiniame pasaulyje aukštajai mokyklai neįmanoma veikti lokaliame lygmenyje. Šiandien aukštojo mokslo kokybė yra betarpiškai susijusi su partnerystės tvarumu. Tokiomis mintimis veiklą apibendrina Kauno kolegijos bendruomenė, kuri subūrė profesionalus iš 20 pasaulio šalių.

 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
 Kauno kolegijos nuotr.
Daugiau nuotraukų (21)

Lrytas.lt

Mar 29, 2018, 10:18 AM

Kovo 19–23 dienomis Kauno kolegijos konferencijoje pranešimus skaitė, paskaitas vedė, susitikimuose su akademine bendruomene ir verslu dalyvavo profesionalai iš Danijos, Suomijos, Belgijos, Portugalijos, Serbijos, Pietų Afrikos Respublikos, Jordanijos, Ukrainos, Gruzijos, Baltijos šalių ir kitų valstybių.

„Šiandien niekam nekyla abejonių, kad turėti partnerių užsienyje – tiesiog būtina. Vis dėlto tvirtiems ryšiams formuotis reikia laiko, pastangų ir nuoseklumo“, – pabrėžia Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui dr. Nijolė Zinkevičienė. Ji pastebi kai kurių šiuolaikinių organizacijų elgseną, kai pastangos sutelkiamos partnerių skaičiui auginti, tačiau mažesnis dėmesys skiriamas santykiams, procesams, rezultatams.

„Sunku įsivaizduoti Kauno kolegijos veiklą be pastangų įgyti, perimti ir taikyti veikloje globalią patirtį“, – pabrėžia Kauno kolegijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jolanta Valiaugienė, pristatydama tradicinės kolegijos iniciatyvos – kasmet rengiamos tarptautinės savaitės „Going International 2018“ – programą.

Tarptautinėje konferencijoje – požiūrių įvairovė

Jau ketvirtus metus Kauno kolegijos tarptautinės savaitės metu rengiama konferencija Innovative (Eco) Technology, Entrepreneurship and Regional Development (IECOTERD), sukvietusi tyrėjus ne tik iš Europos, bet ir kitų žemynų.

Pasak organizatorių, šia konferencija kasmet siekiama skatinti mokslinę diskusiją apie naujausias technologijas ir jų pritaikymo versle, pramonėje galimybes, orientuojantis į regionų plėtrą. Išskirtinis dėmesys skiriamas žaliosioms technologijoms, tvariam regionų vystymuisi.

„Džiaugiamės, kad pavyksta pasikviesti įdomių, tarptautiniu mastu pripažintų pranešėjų, aptarti kartu atliktų tyrimų rezultatus ir rasti naujų sprendimų“, – teigia Kauno kolegijos Technologijų fakulteto studijų plėtros skyriaus vedėja dr. Irma Spūdytė.

Šiemet konferencija sutraukė daugiau nei 200 dalyvių, kurie žiniomis dalijosi aštuoniose sekcijose. Jose pranešimus pristatė profesionalai iš baldų gamybos, aplinkos inžinerijos, urbanistinės plėtros, maisto pramonės, informacinių technologijų ir kitų sričių.

Daugiausiai klausytojų dėmesio šiemet sulaukė naujos kartos verslininko ir investuotojo, „Nextury Ventures“ rizikos kapitalo fondo įkūrėjo Iljos Laurs pranešimas, kuriame jis akcentavo verslo ir aukštojo mokslo partnerystės svarbą siekiant inovacijų proveržio. „Kol nematuoji rezultato, tol jo ir negauni“, – sako I. Laurs, pasigesdamas ekonomine verte pagrįstų rodiklių sistemos, kuria būtų vertinami Lietuvos aukštojo mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatai. Pasak pranešėjo, tam tikras visuomenės lūkesčių neapibrėžtumas yra būdingas ne tik Lietuvai, bet visai Europos aukštojo mokslo erdvei. I. Laurs pabrėžia pragmatišką ir lankstų Jungtinių Amerikos Valstijų požiūrį į aukštąjį mokslą ir jo indėlį kuriant ekonominę gerovę. Jis siūlo perimti pavyzdį ir ženkliai mažinti biurokratinę naštą, kuri atstumia verslą nuo partnerystės su aukštuoju mokslu.

Darnaus vystymosi konsultantė, Kauno kolegijos lektorė Audronė Alijošiūtė siūlė ateities pasiekimus matuoti ne tik ekonominiais rodikliais. „Globaliame pasaulyje visi tampame vieno laivo keleiviais. Jei aplinką tausojančios inovacijos netaps pagrindine dominante, jei inovacijos sieks tik pelno, panašu, kad nesukursime gerovės visuomenės“, – teigė pranešimą skaičiusi lektorė, akcentuodama, kad šiandieninė entreprenerystė turi būti neatsiejama nuo atsakomybės.

Kaip grėsmę darnai A. Alijošiūtė įvardino situaciją, kai nepakankamai ištirtos žinios tampa verslo inovacijomis, griaunančiomis ateities pasaulį. „Iki XX a. šešiasdešimtųjų tikėjome, kad pesticidai yra puikus produktas, padedantis gauti didesnius derlius, išnaikinti kenkėjus – labai greitai pajutome pasekmes. Dabar ėmėme naudoti genetiškai modifikuotus produktus, nanomedžiagas, iki galo neištyrę jų galimo poveikio žmogui ir aplinkai.“

Profesorius dr. Hamza Abbass Ali Al-Sewadi iš Jordanijos atsakomybės klausimą palietė skaitydamas pranešimą duomenų apsaugos tema. „Šiais laikais kibernetinis saugumas yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė“, – atkreipė dėmesį mokslininkas, vardindamas nusikalstamų kibernetinių veiklų pobūdį. Konfidencialumas, integralumas, prieinamumas, komunikacijos proceso pripažinimas – pagrindinius principus detalizavo profesorius, prognozuodamas, kad jais ateityje vadovausis interneto vienijama globali bendruomenė.

Inovacijų svarbą regioninei plėtrai akcentavo bene jauniausias konferencijos pranešėjas, Panevėžio Laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) projektų vadovas Daumantas Simėnas, pristatęs šio regiono viziją tapti robotikos centru. Pranešėjas pasakojo apie Danijos Odensės miesto patirtį, kurią Panevėžys galėtų sėkmingai taikyti ateityje.

Darnos skatina siekti asmeniškai

Ar darnus vystymasis – tik aukštojo mokslo, verslo, politikų rūpestis? Kuo darnaus vystymosi problemos aktualios eilinio žmogaus kasdienybėje? Kaip išsivaduoti iš deklaratyvios retorikos ir pasukti link realių asmeninių veiksmų? Ir kokius kūrybiškus sprendimus mes galime pritaikyti?

Atsakymų į šiuos klausimus ieškota surengtose kūrybinėse dirbtuvėse, kurios buvo skirtos akademinei bendruomenei ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims. Jose dėmesys telktas darnios ir sveikos mitybos, sveikatingumo, kūrybiškumo ir darnios organizacinės kultūros praktikų kūrimui.

Pasak organizatorių, darnus vystymasis – tai toks vystymasis, kuris tenkina dabartinius visuomenės poreikius, nemažinant ateinančių kartų galimybių tenkinti savuosius. Darnus vystymasis nėra tik politinių ar ekonominių sprendimų priėmimas – kiekvienas visuomenės narys turi vadovautis šiais principais priimant sprendimus kiekvieną dieną. Toks apsisprendimas reikalauja žymaus mąstymo, socioekonominių struktūrų bei vartojimo ir produkcijos santykio pokyčių.

Kauno kolegija tarptautinę savaitę „Going International 2018“ surengė jau dešimtąjį kartą. Šiemet svečiams kolegijos bendruomenė pristatė itin reikšmingą valstybei jubiliejų – Lietuvos šimtmetį. Šia proga svečiams surengtas priėmimas LR Istorinėje Kauno prezidentūroje.

„Socialinė partnerystė – ne vienadienis reiškinys. Nutinka, kad veiklos su partneriais rezultatų atneša tik po kelerių metų“, – patirtimi dalijasi J. Valiaugienė, patardama nepraleisti galimybių megzti tarptautinius kontaktus, tačiau išlaikyti nuoseklumą. J. Valiaugienė pabrėžia, jog galimybes praplėsti tarptautinių partnerių tinklą suteikia Europos Sąjungos „Erasmus +” programa, kuriai – daugiau kaip trys dešimtmečiai. (R)

Norėdami komentuoti turite prisijungti.
Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.