„Metų pradžia buvo sunki“, – pripažino „H&M“ generalinis direktorius Karlas-Johanas Perssonas, kompanijos įkūrėjo anūkas.
Grynasis „H&M“ pelnas pirmąjį fiskalinių metų ketvirtį, nuo gruodžio iki vasario, lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, sumažėjo beveik perpus, iki 1,37 mlrd. Švedijos kronų (134,7 mln. eurų).
Atskaičius pridėtinės vertės mokestį pardavimai smuktelėjo beveik 2 proc., iki 46,2 mlrd. kronų.
Kompanija teigė, kad silpnų pardavimo tendencija prasitęsė iš praėjusio ketvirčio, lėmusio išaugusias produkcijos atsargas, kurioms mažinti buvo skelbiami išpardavimai.
„Didelės išpardavimų apimtys bei neįprastai šaltas žiemiškas oras turėjo neigiamą įtaką pavasarinių kolekcijų pardavimams“, – pranešime pažymėjo „H&M“ vadovas.
Vasario pabaigoje „H&M“, įskaitant franšizes, visame pasaulyje turėjo 4 tūkst. 743 parduotuves. Palyginimui, 2017 m. vasario pabaigoje parduotuvių skaičius siekė 4 tūkst. 393.
Neramus laikas
„H&M“ problemos gali būti tokia pat plačios, kaip ir jos parduotuvių tinklas. Mat pirkėjai ima vengti perpildytų, mažai darbuotojų turinčių parduotuvių, ir jas keičia į apsipirkimą internetu. Suskaičiuota, kad internetiniai „H&M“ pardavimai per metus išaugo 20 proc., pranešė naujienų agentūra ELTA.
Ne į naudą ir pastaraisiais metais drabužių mažmenininkę supurtęs ne vienas skandalas. Garsiausiai kalbėta apie rasizmą reklamoje, vaikų išnaudojimą ir aplinkosaugą.
2016-aisiais švedai, tiriamosios žurnalistikos korespondentai, išsiaiškino, kad „H&M“ rūbus Birmoje siuvo keturiolikmečiai, kurie fabrikuose vergaudavo po daugiau nei 12 valandų per parą. Už valandą tokio darbo vaikams mokėdavo po niekingų 15 centų – mažiau nei pusę minimalios algos.
Tokio vaikų išnaudojimo pavyzdžių būta Bangladeše, Kambodžoje, Mianmare, rašo dw.com.
„H&M“ – didžiausia Bangladeše pagamintos tekstilės pirkėja. Be to, šioje šalyje turi sutartis su 200 fabrikų, kurie rūbų gigantei siuva prekes. Kai 2013 m. sugriuvus „Rana Plaza“ pastatui žuvo 1129 žmonės, „H&M“ pasirašė dokumentą dėl „Gaisro ir pastatų saugumo Bangladeše“. Juo įsipareigota gerinti saugumo sąlygas Bangladešo gamyklose. Tačiau, kaip pranešė stebėtojai, susitarimas liko popieriuje, o realių darbų nebuvo padaryta.
Šiukšlynuose – milijonai tonų tekstilės
Vadinamoji „greita mada“ vis pakliūva į gamtosaugininkų taikiklį kaip didžiulį neigiamą poveikį aplinkai daranti sritis. 2015 m. dizainerė Eileen Fisher teigė, kad „rūbų pramonė – antrasis pagal dydį teršėjas pasaulyje. Antrasis po naftos pramonės“.
Ši E.Fisher remarka ginčytina, tačiau į sąvartynus išsiunčiamų rūbų apimtys suskaičiuotos tiksliai: vien JAV per metus į šiukšlynus išmetama 10,5 mln. tonų apdarų. Gerai žinoma apie sveikatai kenkiančius toksiškus chemikalus, kurie naudojami drabužiams dažyti ir medvilnę auginančių ūkininkų žemei tręšti.
Prie viso to reikia pridėti drabužių pramonės išmetamą anglies dvideginį. Čia rodikliai didesni nei kai kurių stambiausių oro linijų. Verta paminėti ir didžiulius kiekius vandens, kuris sueikvojamas medvilnei laistyti.
Nors 2016 m. „H&M“ paragino pirkėjus į parduotuves grąžinti nebenaudojamą tekstilę, kurią drabužių pardavėja žadėjo perdirbti, vienas kompanijos vadybininkų prasitarė, kad naujiems audiniams perdirbti buvo sunaudota vos 0,1 proc. grąžintų rūbų.
Vis dėlto Švedijoje yra viena vieta, kuri dėkinga „H&M“ už sukauptus kalnus drabužių. Tai – Vesterosas, kuriame stovi elektrinė ir šiluminė, vietoj anglies sukūrenanti rūbų mažmenininkės čia pristatomus netikusius gaminius.
