Apsaugoti Sibiro miškus pasiryžę Rusijos žmonės yra sunerimę dėl aktyvios kaimyninės Kinijos verslininkų veiklos Užbaikalėje ir Irkutsko srityje.
Parašai – peticijoje
Praėjusių metų rudenį internete įdėtą peticiją, kurioje reikalaujama paskelbti dešimties metų moratoriumą žalios medienos eksportui iš Baikalo regiono į Kiniją, pasirašė daugiau nei 145 tūkst. žmonių.
Pasak peticijos autorės Olgos Žakovos, dar 30 tūkst. sibiriečių pasirašė kreipimąsi trijų regionų – Užbaikalės krašto, Buriatijos ir Irkutsko srities – miestų gatvėse, rašo Rusijos žiniasklaida.
„Jei sudėtume visus iškirsto miško rąstus vieną prie kito, jais galėtume apjuosti visą pusiaują. Šios medienos pakaktų pastatyti namus milijonui šeimų. Bet mes nieko negaminame iš nukirstų medžių, mes viską eksportuojame“, – sakė O.Žakova.
Tirs miško naudmenas
Per neseniai Irkutske vykusį tarpžinybinės komisijos posėdį dėl Baikalo ežero apsaugos Rusijos gamtos išteklių ir aplinkos ministras Sergejus Donskojus paguodė, kad paves kolegoms iš Federalinės miškų ūkio agentūros apsvarstyti šį kreipimąsi.
Tuo tarpu tai ne vienintelė peticija, kurioje kalbama apie katastrofišką padėtį, susidariusią dėl Sibiro miškų kirtimo.
Rašytojas, Rusijos geografijos draugijos narys Pavelas Paškovas 2018 metais ketina asmeniškai ištirti miško naudmenas. Savo kreipimesi šiuo klausimu rašytojas, tarp kitko, rašo:
„Iš pradžių Tolimieji Rytai, dabar ir Sibiro platybės: viskas iškertama iki pašaknių.
Ir jei anksčiau kinai turėdavo oficialiai „pusdykiai“ išpirkinėti mišką iš vietos administracijų, papirkinėdami rajonų vadovus, tai dabar dviejų supervalstybių – Rusijos ir Kinijos – bendradarbiavimo pagrindu mūsų Tėvynė pasiūlė Kinijai išsinuomoti ištisus hektarus miško... kirtimui, suprantama!
Palei sieną su Kinija kiekviename kilometre veikia daugiau kaip keturios medienos apdirbimo gamyklos. Darbas verda! 2017 metų spalio mėnesį iš Sibiro ir Tolimųjų Rytų buvo išvežtas rekordinis medienos kiekis. Kirtimai jau matomi net iš kosmoso. Visi tyli“.
Pasak jo, šiandieną išilgai Aleksandrovo trakto (automagistralės Irkutsko srityje. – Red.) visi medžiai iškirsti, „neliko nieko. Žinoma, išskyrus siaurą miško juostos pakraštį šalia paties trakto, kuris savotiška širma pridengia šį plėšikavimą“.
Melagingi skaičiai
Tuo tarpu 2016 metų sausio 1 dieną valstybiniame miškų registre įrašyta, kad Irkutsko srityje miškai užima 64 mln. 172 tūkst. ha plotą, ir tai sudaro 82,8 proc. visos teritorijos.
Regioninės miškų ministerijos duomenimis, išnuomotų miško žemės sklypų plotas sudaro daugiau nei 20 mln. hektarų. Nuomos sutarčių skaičius persirito per 2,5 tūkstančio, konstatuoja portalas „regnum.ru“.
Ar tai rūpi lietuviams?
Ar mums visa tai turėtų rūpėti? Juk kai kas gali išdrožt: ne tavo kiškis, ne tu ir kiškis. Ir pridurti: žiūrėkite, kas darosi Labanoro girioje ar Dzūkijos miškuose.
Aišku, liaudies išmintis sako, kad artimesni marškiniai negu sermėga. Ir vis dėlto, be ekonominės pusės, kuri mums lyg ir neturėtų rūpėti, yra dar ir ekologinė.
Jei koks piktavališkas sengirės kirtimas Lietuvoje didelių ekologinių problemų pasaulio mastu nesukels, tai Sibiro miškų naikinimas neabejotinai anksčiau ar vėliau atsilieps visai žmonijai. Ir štai kodėl.
Keičia aplinką
Po iškastinio kuro deginimo miško iškirtimas ir žemės ūkio plėtra dideliais mastais gali iš esmės pakeisti aplinką. Pavyzdžiui, sudarkyti požeminių vandens srovių tekėjimo kryptis, sunaikinti laukinių gyvūnų natūralią gyvenamąją aplinką.
Nustatyta, kad Graikijos ir kitų Viduržemio jūros šalių klimatas ilgainiui pasikeitė dėl beatodairiško miškų kirtimo 700 m. pr. Kr. ir pirmaisias Kristaus eros metais. Dabar klimatas šiame regione yra žymiai karštesnis ir sausesnis, o medžių rūšys, kurios buvo panaudotos laivų ir namų statybai, yra išnykusios.
Miško pramonė – viena pelningiausių Rusijos ekonomikos sričių.
Pasaulio plaučiai
Miškų kirtimas tapo tikra Sibiro rykšte. Apie 12 mln. kv. km plotą užimantys Rusijos miškai yra didesni už pasaulio plaučiais vadinamus Amazonės atogrąžų miškus.
Pasaulio gamtos fondo (World Wide Fund), kurio pagrindinis tikslas yra siekis sustabdyti aplinkos nykimą ir kurti ateitį, kurioje žmonės gyventų harmonijoje su gamta, duomenimis, Rusijoje kasmet iškertama per 20 tūkst. kv. km miškų – beveik trečdalis Lietuvos ploto.
Jie dažniausiai neatsodinami. Ne mažiau kaip dešimtadalis šio ploto iškertama nelegaliai. Liūdniausia, kad dėl neūkiškumo daug iškirstos medienos net nepanaudojama, maždaug trečdalis taip ir lieka miške pūti.
Auga gana lėtai
Problema yra dar ir ta, kad dėl ilgų ir šaltų žiemų medžių augimo sezonas labai trumpas, todėl miškams ataugti reikia daug daugiau laiko nei augantiems ne tokio atšiauraus klimato sąlygomis.
„Žmogus, degindamas iškastinį kurą, kirsdamas atogrąžų miškus ir užsiimdamas gyvulininkyste, vis labiau veikia klimatą ir vidutinę atmosferos temperatūrą, – rašoma Europos Komisijos interneto svetainėje „ec.europa.eu“. – Dėl šios veiklos į atmosferą išsiskiria didžiulis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių ten ir taip susidaro dėl natūralių procesų, todėl stiprėja šiltnamio efektas ir spartėja visuotinis atšilimas“.
Medžiai padeda reguliuoti klimatą, nes jie iš atmosferos sugeria anglies dioksidą. Todėl, juos iškirtus, teigiamas poveikis prarandamas, o medžiuose susikaupęs anglies dioksidas vėl išskiriamas į atmosferą ir sustiprina šiltnamio efektą.
Kursto klimato kaitą
Dabartinė vidutinė atmosferos temperatūra yra 0,85 laipsnio Celcijaus aukštesnė nei XIX a. pabaigoje. Visi pastarieji trys dešimtmečiai buvo šiltesni negu bet kuris ankstesnis dešimtmetis nuo 1850 metų, kai buvo pradėta registruoti vidutinė temperatūra.
Žymiausių pasaulio klimatologų nuomone, žmogaus veikla beveik be jokių abejonių yra pagrindinė atšilimo, registruojamo nuo XX a. vidurio, priežastis.
Mokslininkų nuomone, vidutinės atmosferos temperatūros padidėjimas 2 laipsniai Celcijaus, palyginti su ikipramonine epocha, yra ta riba, kurią peržengus itin padidėja rizika, kad prasidės pavojingi ir galbūt katastrofiški pasaulio aplinkos pokyčiai.
Todėl tarptautinė bendruomenė pripažino būtinybę siekti, kad visuotinis atšilimas nebūtų didesnis nei 2 laipsniai Celcijaus“.
Prieš 10 metų, 2008-aisiais, pasirodė Marko Lyno knyga „Six Degrees: Our Future on a Hotter Planet“ („Šeši laipsniai: mūsų ateitis karštesnėje planetoje“).
Paskelbė ataskaitą
2001 metais Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė svarbią ataskaitą, pagal kurią šio amžiaus pabaigoje vidutinė temperatūra Žemės paviršiuje pakils nuo 1,4 laipsnio iki 5,8 laipsnio Celsijaus.
Remdamasis šia prognoze, knygos autorius M.Lynas pamėgina išsiaiškinti, ko galima tikėtis iš laipsnis po laipsnio šiltėjančio pasaulio. Pakilus temperatūrai 1 laipsniu Celsijaus, neliks daugumos koralinių rifų ir daugelio kalnų ledynų.
Temperatūros pakilimas 3 laipsniais reikštų Amazonės atogrąžų miškų išnykimą, Grenlandijos ledo ištirpimą ir dykumų susidarymą nuo Jungtinių Valstijų Vidurio Vakarų regiono iki pat pietinės Afrikos dalies.
Pakilus temperatūrai 6 laipsniais, neliks amžinojo įšalo, iš Žemės gelmių pradės veržtis metano dujos, kurios dėl mažiausios kibirkšties sproginės kaip atominės bombos ir mūsų planetą pavers pragaru: Žemėje praktiškai nebeliks gyvybės.
Visas šias bauginančias išvadas M.Lynas padarė, remdamasis autoritetingais moksliniais straipsniais, naujausiais kompiuteriniais modeliais ir informacija apie tai, kas vyko Žemėje prieš daugelį metų, kai temperatūra buvo pakilusi. Tai knyga-įspėjimas, kas laukia žmonijos, jei ji ignoruos artėjantį pavojų.
Na, o kol jūs skaitėte šį straipsnį, kinų darbininkai, pasiraitoję rankoves, tikriausiai spėjo nuversti ne vieną ištakią Sibiro eglę...
Parengė Leonas Grybauskas
