„Vokietija yra išdavusi statybos leidimus, bet statybos dar nėra prasidėjusios. (...) Reikia įvertinti, kad Vokietijoje yra vyriausybių kaita, naujoji vyriausybė formuluoja savo politines kryptis ir tam tikros vilties yra (kad „Nord Stream 2“ nebus nutiesta – BNS)“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė Ž. Vaičiūnas.
Energetikos ministras teigė balandį ketinantis lankytis Vokietijoje ir, be kitų klausimų, aptarti ir „Nord Stream“ dujotiekio problemą.
Už klimato politiką ir energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Miguelis Arias Canete (Migelis Arias Kanjetė) pernai yra pareiškęs, kad „Nord Stream2“ neatitinka ES energetikos politikos tikslų.
Trijų Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų vadovai kovą laiške Europos parlamentų vadovams pareiškė, kad „Nord Stream“ yra Rusijos valstybinės politikos instrumentas, pagilinsiantis Europos priklausomybę nuo Rusijos.
Pirmasis 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų koncerno „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti šiemet, ir tam aktyviai ruošiamasi – tiesiami aprūpinimo dujotiekiai Rusijoje, siekiama leidimų Vokietijoje.
Vienintelis projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
Dujotiekis eitų Baltijos jūros dugnu ir prieš pasiekdamas Vokietiją kirstų Danijos teritorinius vandenis. Dujotiekio rėmėjai teigia, kad jis leis Europoje atpiginti dujas.
Būstas draudžiamas statybine, o ne rinkos verte
I. Žvirblytės teigimu, vienas dažniausiai pasitaikančių klaidingų įsitikinimų apie turto draudimą yra manymas, kad nekilnojamojo turto objektas yra draudžiamas rinkos (tai yra turto pirkimo-pardavimo kaina), o ne faktine statybine verte. Sudarant turto draudimo sutartis yra vertinama būtent pastaroji.
„Gyventojai dažnai nustemba, kai sudarant draudimo sutartį ar nustatant padarytą žalą fiksuojama nekilnojamojo turto vertė būna mažesnė nei potenciali jo pardavimo kaina esamomis rinkos sąlygomis. Draudžiamo nekilnojamojo turto vertei nustatyti yra naudojami nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainininkai – tai yra skaičiuojama, kiek po įvykio kainuotų suremontuoti ar atstatyti naują tokį patį statinį. Drausdami savo nekilnojamąjį turtą, gyventojai tai turėtų prisiminti“, – sako draudimo ekspertė.
Svarbu pasirinkti protingą draudimo sumą
Kitaip yra draudžiant įvairius daiktus ir namų vidaus turtą – baldus, buitinę techniką. Nutikus draudžiamajam įvykiui ir atlyginant nuostolius yra išmokama tokia suma, už kurią draudėjas galėtų įsigyti naujus draudimo sutartimi apdraustus daiktus, jei nėra galimybės jų sutaisyti. Pavyzdžiui, jei vanduo apliejo ir sugadino prieš keletą metų pirktus baldus, nuostoliai atlyginami tokia apimtimi, kokia yra tokių baldų vertė šiandien, o ne jų pirkimo momentu.
„Verta paminėti, kad draudėjas turi pats įsivertinti, kokia draudimo suma jam reikalinga, tačiau tai nereiškia, kad bet kurio draudžiamojo įvykio atveju visa ji ir bus išmokėta. Draudimo išmoka mokama vertinant patirtus realius nuostolius. Dėl to gyventojai, rinkdamiesi draudimo sumą, turėtų įsivertinti ją realistiškai, nes nuo jos priklauso ir draudimo įmokų dydis“, – sako I. Žvirblytė.
Būtina gerai išsinagrinėti sąlygas
Drausdami savo turtą, gyventojai turėtų gerai pasinagrinėti konkrečias draudimo taisykles, o rinkdamiesi draudžiamas rizikas atkreipti dėmesį į jų aprašymus.
„Draudimo taisyklėse yra tiksliai apibrėžiama, ką apima kiekviena iš pasirinktų rizikų. Pavyzdžiui, į draudimo sutartį įtraukę apliejimo vandeniu riziką, gyventojai neretai mano, kad nuostolių atlyginimo gali tikėtis ir paprasčiausiai stikline vandens apipylę sofą ar įmetę į vonią mobilųjį telefoną. Šios rizikos taip pat gali būti įtrauktos į sutartį, tačiau draudimas nuo apliejimo vandeniu saugo ne nuo jų, o nuo vandentiekio, šildymo ar kitos inžinerinės sistemos avarijų“, – sako draudikų atstovė.
Perkant būstą su paskola – draudimas privalomas
I. Žvirblytė primena, kad kai kuriais atvejais apdrausti savo turtą yra netgi būtina. Pavyzdžiui, tai padaryti reikia perkant būstą su paskola ir turto įkeitimu bankui. Toks reikalavimas būna įrašytas kredito sutartyse. Vis tik draudimo ekspertė sako, kad visuomet yra pravartu apdrausti ne tik patį būstą, bet ir jame esantį vidaus turtą, nes dažnai dėl įvairių nelaimių sugadinami būtent bute ar name esantys baldai, buitinė technika. Pavyzdžiui, stipriam vėjui ar audrai pažeidus namo stogą kritulių vandeniu gali būti sugadinti ir viduje esantys baldai. Jei draustas buvo tik pats namas ar butas, tokiu atveju nuostoliai dėl vidaus turto sugadinimo nebūtų atlyginti. Būtų dengiama tik dėl pažeisto stogo ar kitų pastato konstrukcijų patirta žala.
Draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje per praėjusius metus atlygino beveik 1,8 mln. eurų nuostolių gyventojams dėl padarytos žalos jų turtui. Dažniausių nuostolių apdraustam gyventojų turtui praėjusiais metais pridarė vandentiekio avarijos, stichinės nelaimės, vagystės, ugnis.
