Rusijos ekonomika ilgą laiką buvo silpna, tam turėjo įtakos žemos naftos kainos ir senkančios atsargos, rašo Stigas Nygårdas švedų kalba leidžiamame Suomijos dienraštyje „Vasabladet“.
Galbūt tai galima paiškinti ir tuo, kad V.Putinas savo priešrinkiminėje kampanijoje pasirinko karingą retoriką siekdamas pabrėžti, kaip Rusija įnirtingai investuoja į ginkluotųjų pajėgų stiprinimą, kad galėtų atremti grėsmę iš Vakarų. Žinoma, kaip visada, jis pažadėjo piliečiams ir geresnį gyvenimą: gerovės didėjimą, žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičiaus sumažinimą, daugiau gerai apmokamo darbo vietų, darbo našumo augimą ir palankesnes sąlygas verslininkams.
Tačiau jis nė žodžiu neužsiminė apie tai, kokiu būdu ketina sukurti ekonominį pagrindą visiems šiems pokyčiams finansuoti. Juk Rusijos likimą ir ateitį kaip ir anksčiau lemia tie patys veiksniai – ekonominiai.
Nepaisant to, kad V.Putinas, be abejo, iškėlė problemas, su kuriomis kovoja Rusijos ekonomika, nieko naujo taip ir neįvyko. Vis ta pati pasenusi žaliavų pramonė bando konkuruoti toje pasaulinės rinkos srityje, kur kainos yra labai nestabilios. Juk kada jos smarkiai nukrito, Rusijos ekonomikai iš po kojų buvo išmuštas pagrindas.
Kaip Rusijos planinės ekonomikos kūdikis V.Putinas visą tą laiką laikėsi įsikibęs į ekonominę struktūrą su centralizuotu valdymu, ir jam nepavyko atnaujinti žaidimo taisyklių. Tokia pat įsisenėjusi struktūra yra būdinga ir Rusijos politiniam gyvenimui.
Kaip ir sovietmečiu, esantys valdžioje leidžia laiką, stiprindami savo pozicijas valdžioje, kontroliuodami ir naikindami savo politinius oponentus. Visa tai – su dvaro pagalba, kuris už pastangas yra apdovanojamas su caro užmojais.
Panašią struktūrą ir situaciją mes matome Kinijoje, kur Xi Jinpingas faktiškai yra išrinktas prezidentu iki gyvos galvos. Nepaisant to, atrodo, kad tarp Kinijos ir Rusijos yra didelis skirtumas. Rusai surembėjo savo formose, o kinai bando atnaujinti ekonomiką ir pritaikyti ją prie pokyčių pasaulyje.
Žinoma, šis tikslas pas juos yra derinamas su kontrolės išsaugojimu, tačiau ten vis dėlto atveriamas laukas naujų verslininkų veiklai, kurie dar turi teisę ir praturtėti.
Rusijoje valdžios elitas ir jos artimiausia aplinka pavydžiai saugo savo ekonominius interesus. Tarp stiprių Rusijos įmonių yra tokios kompanijos kaip „Rosneft“, „Lukoil“ ir „Gazprom“, tuo tarpu Kinija gali pasigirti kompanijomis „Baidu“, „Alibaba“ ir „Tencent“. Tai šiuolaikinės naujos bangos įmonės, kurios įvaldė pasaulinę skaitmeninę prekybą ir dirbtinį intelektą.
Rusija beviltiškai atsiliko, o kinai nuolat mina ant kulnų Jungtinėms Valstijoms, investuodami dešimtis milijardų eurų į projektus, susijusius su dirbtiniu intelektu.
Kad Rusija bent kiek galėtų konkuruoti su Kinija, V.Putinas ir jo komanda turėtų suvokti, kad kūrybinės novatoriškos idėjos neatsiranda pagal centrinės valdžios užsakymą.
Kūrybiniam vystymuisi reikalingas deguonis ir laisvė, o ne centralizuotas valdymas ir autoritarinė kontrolė.
Todėl Rusija turi parengti savo veiksmų planą, daugiau investuoti į mokslą ir kūrybą ir mažiau – į raketas.
Struktūriškai Rusijos verslo sektorius turi labai mažai atramos taškų, be to, jo nepavyko atnaujinti ir pritaikyti prie šiuolaikinių sąlygų. Putino „galiojimo laikas“ netrukus pasibaigs. Ir jis, ir jo artimiausia aplinka tai žino. Todėl valdžios elitas pradėjo pasiruošimo darbus gyvenimui po V.Putino.
Gaila, bet nesimato jokių požymių, kad valdžioje esantis elitas ketintų rūpintis geresne Rusijos ateitimi. Jiems ir toliau rūpi tik kaip išsilaikyti valdžioje.
Kol Rusijos visuomenė ir rusiška demokratija charakterizuojama devizu „Vienas žmogus – vienas balsas“, tai yra, kalbama tik apie V.Putino balsą, mes turime su nerimu sekti, kaip vystysis situacija Rusijoje.
Socialinė tvarka Rusijoje, ramybė ir gerovė kaimyninėse šalyse priklauso nuo Rusijos ekonomikos subalansuotumo.
Būtent ekonomika nulems Rusijos ateitį ir likimą. Todėl V.Putinas ir jo žmonės turėtų suprasti, kad turi imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų sąlygas naujai ekonominei Rusijos (r)evoliucijai, baigia savo straipsnį dienraštyje „Vasabladet“ S.Nygårdas.
Parengė Leonas Grybauskas
