Stambulo Lalelio rajone rusiškai kalbama nuo „perestroikos“ laikų, kai į Turkiją plūstelėjo prekybininkai ir turistai iš visos Rytų Europos.
Dauguma iškabų čia rusiškos, o vitrinose skelbiamos kainos ne liromis, o doleriais.
Santykiai gerokai atšilo
Dar prieš porą metų, kai teko čia lankytis, Turkijos santykiai su Rusija priminė šaltąjį karą dėl 2015-ųjų lapkritį numušto rusų karinio lėktuvo.
Išnyko rusų turistai, todėl verslininkai stoviniuodavo savo parduotuvėse, kilnodavo prekes iš lentynos į lentyną ir kalbėdavo, kaip ilgisi laikų, kai rajoną buvo apspitę užsieniečiai. Dabar tie laikai vėl sugrįžo. Kaip ir poilsiautojai bei verslininkai iš Rusijos.
Toks santykių atšilimas labai svarbus 30-metei Ksenijai iš Sankt Peterburgo. Metusi nuobodų darbą muziejuje ji susikrovė daiktus ir atvyko į Stambulą. Šiuo metu lanko intensyvius turkų kalbos kursus, tvarkosi leidimą gyventi ir žvalgosi darbo.
„Stambulas – mano svajonių miestas. Gali būti, kad iš pradžių man nepavyks uždirbti tiek, kiek Sankt Peterburge, bet čia ir pragyvenimo lygis gerokai žemesnis.
O svarbiausia, čia nuolat šviečia saulė, nėra šaltų rusiškų žiemų, visais metų laikais pilna šviežių vaisių ir daržovių. Be to, esu skudurinukė, o čia – tikras kokybiškų ir nebrangių drabužių rojus“, – juokėsi Ksenija.
Ieškodama darbo ji jau užsuko pas kelis Lalelio verslininkus, paliko savo kontaktinius duomenis.
„Iš pradžių man būtų geriau įsitvirtinti aplinkoje, kur dažniau kalbama rusiškai, o tėvynainių ten netrūksta“, – pasakojo moteris.
Viskas Alacho valioje
Rusai vėl atranda Turkiją. Jų pilna Stambulo gatvėse, parduotuvėse, kavinėse ir net mečetėse. Tai atsiliepė ir kone visoms kainoms.
Tai galima pastebėti dar Lietuvoje internetu bandant užsisakyti viešbutį. Prieš porą metų už juokingai mažą kainą buvo galima apsistoti tvarkinguose, kokybiškai įrengtuose kambariuose pačioje miesto širdyje šalia garsiojo Sofijos soboro, o dabar nakvynės kainos paprastam turistui čia jau sunkiai įkandamos.
Pabrango kambariai ir tuose centre esančiuose viešbučiuose, kuriuose nuolat dingsta vanduo ir neveikia liftai. Taip nutiko ir mums. Viešbučio „Luxx“ administratorius dėl to visai nesuko galvos. Į priekaištus dėl blogų gyvenimo sąlygų jis tik numojo ranka: „Viskas Alacho valioje.“
Pasiteiravus, kaip beveik dvi paras gyvenant be vandens reikėtų naudotis tualetu, buvo pasiūlytas vietiniams savaime suprantamas sprendimas.
„Matote ten, kitoje gatvės pusėje, daržovių parduotuvėlę? Užsukite ten ir jums tikrai bus leista pasinaudoti tualetu“, – apatišku balsu ir nepakeldamas akių nuo rankose laikomo mobiliojo telefono sumurmėjo pusamžis turkas.
Turistų sugrįžimu suskubo naudotis verslininkai. Tradicinėse turkiškose stiklinaitėse siūloma arbata pabrango dvigubai – nuo vienos liros iki dviejų, o itin turistų lankomose vietose kartais už arbatą nesikuklinama paprašyti ir trijų. Euras čia vertas maždaug 4,9 liros.
Turkiška kava dar brangesnė – už mažą puodelį centre esančiose kavinėse tenka atseikėti apie 7–9 liras, o europiečiams įprastesnė šio gėrimo versija dar brangesnė – puodelio latės ar kapučino kaina prasideda nuo 10 lirų.
Kainos pakilo kartais
Prieplaukoje prie keltų pardavinėjamas „balyk ekmek“ (liet. „duona ir žuvis“) – vietos gyventojų ir miesto svečių mėgstamas duonos ir žuvies sumuštinis.
Prieš keletą metų jis kainavo 6 liras, pernai – jau 8, o šįmet – visas dešimt lirų.
Stambule vos ne ant kiekvieno kampo galima rasti šviežių sulčių spaudėją. Anksčiau maža stiklinaitė (apie 150 mililitrų) čia pat išspaustų apelsinų sulčių kainuodavo 1–2 liras, o dabar kaina šoktelėjusi iki 4–5.
Turguje ar gatvių prekyvietėse visada galima derėtis, tačiau dar niekada prekybininkai už drobinį hamamui (turkiškai pirčiai) skirtą rankšluostį neprašė 45 lirų – anksčiau jis kainavo vos 5 liras.
Daugelio restoranų savininkai jau neberašo patiekalų kainų: turistams pakiša po nosimi tik lapą su patiekalų nuotraukomis, todėl tenka gerokai pavargti, kol pavyksta iškaulyti valgiaraštį, kuriame būtų nurodytos ir patiekalų kainos.
Kai kurie kavinių savininkai vadovaujasi dar išradingesne strategija – vietoj meniu pasiūlo ateiti į virtuvę ir išsirinkti patiekalus. Jų kaina paaiškėja tik tada, kai pateikiama sąskaita.
Turistai siaubia parduotuves
Turgaus šurmulio ir šiek tiek kiču dvelkiančios pasiūlos nemėgstantys užsieniečiai žino kitą puikią apsipirkimo vietą Stambule – poros kilometrų ilgio Istiklialio gatvę, kurioje įsikūrę daug parduotuvių ir restoranų.
Siaurose gatvelėse prie Galatos bokšto išsidėsčiusios odos dirbinių krautuvėlės, o pačioje Istiklialio gatvėje karaliauja puikiai žinomų Europos ir Turkijos gamintojų prekių ženklų parduotuvės.
Čia tokios parduotuvės kaip „Mango“, „Zara“ ar „United Colors of Benetton“ paprastai užima 3–4 pastato aukštus ir lankytojus vilioja dosniomis nuolaidomis. Tai suprantama – dalis šių drabužių pramonės milžinų savo produkciją gamina būtent Turkijoje.
„Pasidairiusi po parduotuves galiu drąsiai sakyti, kad kainos liromis čia labai primena lietuviškas, tik eurais. Vadinasi, pas mus viskas beveik penkis kartus brangiau“, – pasakojo apsipirkti su draugėmis į Stambulą vykusi alytiškė Jurgita.
Jauna mama į tėvynę grįžo su didžiuliu lagaminu, kuriame buvo ne vienas komplektas vaikiškų drabužių, kelios poros batų.
Per keturias dienas ji planavo išleisti iki 300 eurų, pirkiniams ir pramogoms pakako ir poros šimtinių.
Tiesa, džiaugsmas gerokai priblėso, kai su didžiuoju lagaminu sostinės oro uoste ji buvo pakviesta į asmeninę patikrą.
„Teko ilgokai aiškinti, kad visi šie nauji daiktai yra mano šeimai. Juk negabenu dvidešimties vienodų rankinių, kuriomis ketinčiau prekiauti internete“, – muitininkų priekabumu piktinosi alytiškė.
Tikisi pasiekti rekordą
Turkijos kultūros ir turizmo ministerija paskelbė, kad šalis šiais metais tikisi pritraukti 38 mln. užsienio poilsiautojų, – 17 proc. daugiau nei pernai.
Šįmet Turkiją turėtų aplankyti apie 5 mln. Vokietijos turistų, o poilsiautojų iš Rusijos skaičius gali pasiekti ar net viršyti 6 milijonus.
Užtat 2019 metais Turkija nusiteikusi pagerinti visų laikų turistų rekordą, užfiksuotą 2014-aisiais, kai buvo sulaukusi 41,5 mln. svečių.
2017-aisiais Turkiją aplankė 32,4 mln. poilsiautojų iš užsienio – 28 proc. daugiau nei 2016 metais. Svečiai iš Rusijos sudarė didžiausią jų dalį – kiek daugiau nei 15 procentų. Į pirmąjį penketuką taip pat pateko Vokietijos (daugiau nei 11 proc.), Irano (7,5 proc.), Gruzijos (kiek daugiau nei 7 proc.), Didžiosios Britanijos (5,5 proc.) turistai.
