Paspendė spąstus Lietuvos verslininkams: aukso vertės grobis sprūsta iš rankų Ukrainos gyventojų ekonominė emigracija pasiekė naują lygį. Vis daugiau verslininkų reikalauja darbuotojų iš rytų

Nors Lenkijos verslininkai apklausose  pareiškia, kad pirmiausia jie linkę samdyti tėvynainius, dėl norinčių dirbti stokos vis daugiau įmonių savo plėtros planus sieja su darbininkų iš Ukrainos įdarbinimu.

 2017 metais buvo pateikta 1,7 mln. pareiškimų apie ketinimą patikėti darbą Ukrainos piliečiams.  Didžiąją jų dalį, net 1,4 mln., sudarė darbo pasiūlymas 3–6 mėnesiams. Darbo pasiūlymų laikotarpiui nuo 1 iki 3 mėnesių buvo pateikta tik 219 tūkst., o mažesniam nei 30 dienų laikotarpiui – 35 tūkstančiai. <br>M.Patašiaus nuotr. 
 2017 metais buvo pateikta 1,7 mln. pareiškimų apie ketinimą patikėti darbą Ukrainos piliečiams.  Didžiąją jų dalį, net 1,4 mln., sudarė darbo pasiūlymas 3–6 mėnesiams. Darbo pasiūlymų laikotarpiui nuo 1 iki 3 mėnesių buvo pateikta tik 219 tūkst., o mažesniam nei 30 dienų laikotarpiui – 35 tūkstančiai. <br>M.Patašiaus nuotr. 
 2017 metais buvo pateikta 1,7 mln. pareiškimų apie ketinimą patikėti darbą Ukrainos piliečiams.  Didžiąją jų dalį, net 1,4 mln., sudarė darbo pasiūlymas 3–6 mėnesiams. Darbo pasiūlymų laikotarpiui nuo 1 iki 3 mėnesių buvo pateikta tik 219 tūkst., o mažesniam nei 30 dienų laikotarpiui – 35 tūkstančiai. <br>M.Patašiaus nuotr.
 2017 metais buvo pateikta 1,7 mln. pareiškimų apie ketinimą patikėti darbą Ukrainos piliečiams.  Didžiąją jų dalį, net 1,4 mln., sudarė darbo pasiūlymas 3–6 mėnesiams. Darbo pasiūlymų laikotarpiui nuo 1 iki 3 mėnesių buvo pateikta tik 219 tūkst., o mažesniam nei 30 dienų laikotarpiui – 35 tūkstančiai. <br>M.Patašiaus nuotr.
 2017 metais buvo pateikta 1,7 mln. pareiškimų apie ketinimą patikėti darbą Ukrainos piliečiams.  Didžiąją jų dalį, net 1,4 mln., sudarė darbo pasiūlymas 3–6 mėnesiams. Darbo pasiūlymų laikotarpiui nuo 1 iki 3 mėnesių buvo pateikta tik 219 tūkst., o mažesniam nei 30 dienų laikotarpiui – 35 tūkstančiai. <br>M.Patašiaus nuotr.
 2017 metais buvo pateikta 1,7 mln. pareiškimų apie ketinimą patikėti darbą Ukrainos piliečiams.  Didžiąją jų dalį, net 1,4 mln., sudarė darbo pasiūlymas 3–6 mėnesiams. Darbo pasiūlymų laikotarpiui nuo 1 iki 3 mėnesių buvo pateikta tik 219 tūkst., o mažesniam nei 30 dienų laikotarpiui – 35 tūkstančiai. <br>M.Patašiaus nuotr.
 2017 metais buvo pateikta 1,7 mln. pareiškimų apie ketinimą patikėti darbą Ukrainos piliečiams.  Didžiąją jų dalį, net 1,4 mln., sudarė darbo pasiūlymas 3–6 mėnesiams. Darbo pasiūlymų laikotarpiui nuo 1 iki 3 mėnesių buvo pateikta tik 219 tūkst., o mažesniam nei 30 dienų laikotarpiui – 35 tūkstančiai. <br>V.Balkūno nuotr.
 2017 metais buvo pateikta 1,7 mln. pareiškimų apie ketinimą patikėti darbą Ukrainos piliečiams.  Didžiąją jų dalį, net 1,4 mln., sudarė darbo pasiūlymas 3–6 mėnesiams. Darbo pasiūlymų laikotarpiui nuo 1 iki 3 mėnesių buvo pateikta tik 219 tūkst., o mažesniam nei 30 dienų laikotarpiui – 35 tūkstančiai. <br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 10, 2018, 3:22 PM, atnaujinta Apr 10, 2018, 4:21 PM

Vien viešbučių versle 2017 metais jų paslaugų paklausa išaugo 72 procentais. Nuo masinio antplūdžio juos sulaiko tik kalbos barjeras, tačiau padėtis pamažu keičiasi, rašo portale gazeta.pl Marta Piątkowska.

Algų skirtumas traukiasi

Akivaizdu, kad darbo jėgos paklausa ir augantys atlygiai Lenkijoje, verčia už galvos griebtis Lietuvos statybos sektoriaus verslininkus.

Kaip lrytas.lt yra pasakoję Lietuvoje statybose dirbantys ukrainiečiai, užpernai Lenkijoje atlyginimas siekė 600–700 eurų, o Lietuvoje – 1000–1200 eurų. Tad aiški priežastis, kodėl iš šių dviejų šalių statybininkams patrauklesnė pasirodė mūsiškė.

Tiesa, pernai padėtis pasikeitė: lenkai, pajutę darbo jėgos stygių, statybininkams jau moka tiek pat, kiek ir lietuviai.

„Lietuvoje dirbsiu, kol bus darbo ir kol bus naudinga. Visi juk norime gyventi ten, iš kur esame. Be to, ir Ukrainoje statybų sektoriuje pradėjo kilti algos. Jos jau siekia 700, net 800 eurų. Daugeliui tai gali būti argumentas niekur nebevažiuoti. Žinoma, jei Ukrainoje atlyginimai dar kils, galbūt ir Lietuvoje užsakovai daugiau mokės, antraip vėl katastrofiškai trūks statybininkų“, – svarstė Lietuvoje dirbantis statybos darbų vadovas 35 metų ukrainietis Denisas Kučerenka.

Parduotuvės kviečia ukrainiečius

Kai Lenkijos šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerija apibendrino 2017 metų rezultatus, paaiškėjo, kad daugiau kaip 63 tūkst. mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriaus darbdavių pareiškė ketinantys patikėti darbą ukrainiečiams. Palyginti su praėjusiais metais, tai reiškia 28 proc. augimą.

Turizmo sektorius, daugiausia kompanijos, teikiančios apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, taip tvirtino taip pat dažnai: beveik 42 tūkst. – net 72 proc. daugiau nei prieš metus.

Kalbama apie tokias pareigybes kaip pardavėjas, padavėjas, barmenas, registratūros darbuotojas, taksi vairuotojas, kosmetologas ir kirpėjas.

Kalbos barjeras išnyksta pagyvenus šalyje pusmetį

„Gamyboje dirbantiems Ukrainos piliečiams, kuriuos mes įdarbiname, reikia ne daugiau kaip keturių savaičių išmokti lenkų kalbą tiek, kad galėtų susikalbėti su savo viršininku jam pavedamų užduočių tema. Tai labai greitai.

Todėl esame įsitikinę, kad kiekvienas darbuotojas iš Ukrainos, kuris Lenkijoje praleido pusę metų, gali lengvai bendrauti lenkų kalba ir dirbti su klientu“, – sakė statybų bendrovės „Personnel Service“ valdybos pirmininkas Krzysztofas ​​Inglotas.

2017 metais buvo pateikta 1,7 mln. pareiškimų apie ketinimą patikėti darbą Ukrainos piliečiams. 

Didžiąją dalį, net 1,4 mln., sudarė darbo pasiūlymas 3–6 mėnesiams. Darbo pasiūlymų nuo 1 iki 3 mėnesių buvo pateikta tik 219 tūkst., o mažesniam nei 30 dienų laikotarpiui – 35 tūkstančiai.

Lenkai prižiūri senukus Vokietijoje, ukrainiečiai – Lenkijoje 

Palyginti su praėjusiais metais, darbuotojų iš Ukrainos paklausa augo sveikatos priežiūros ir socialinės paramos srityje – pareiškimų apie ketinimą įdarbinti šios šalies gyventojus padaugėjo 114 proc. – 2016 metais buvo įdarbinti 1724 ukrainiečiai, o 2017 metais jų skaičius išaugo net iki 3690 žmonių. 

Kitose ūkio šakose ir darbo srityse – taip pat augimas.

Tose darbo srityse, kurios susijusios su kultūra, pramogomis ir poilsiu, augimas siekė 37 proc. – nuo  2037 žmonių 2016 metais iki beveik 2792 žmonių 2017 metais.

Tuo tarpu švietimo srityje ukrainiečių dirba 20 proc. daugiau nei prieš metus (2016 metais jų dirbo 1711, o 2017 metais – 2059).

Ukrainietės vis rečiau įsidarbina valytojomis

Įdomus pokytis įvyko namų ūkių segmente. Palyginti su 2016 metais, čia dirbančių ukrainiečių skaičius sumažėjo 29 procentais.

Darbai, kuriuos jie atlikdavo, daugiausia buvo susiję su valymu, namų ir sodų tvarkymu ir priežiūra. Kaip nurodo kompanijos „Personnel Service“ ekspertai, jų paslaugų kainos pastaruoju metu ėmė kilti ir pasiekė lenkų įkainius, todėl, susiklosčius tokiai padėčiai, daugelis šeimų mieliau samdo lenkus, kadangi  tada nėra kalbos barjero.

Nuo 900 tūkst. iki 2 milijonų

Skelbimus apie legalų darbą Lenkijoje šiandien galima rasti bet kuriame Ukrainos mieste: tiek ant gatvės apšvietimo stulpų Kijeve, tiek poliklinikose Chmelnyckyje, tiek pasų išdavimo poskyriuose Žytomyre, tiek Charkovo metro.

Į užsienį vakaruose važiuoja dešimtys ir šimtai tūkstančių ukrainiečių.

Kiek tiksliai jų šiandien dirba Lenkijoje, niekas tiksliai pasakyti negali. Abiejų šalių oficialių institucijų pateikiami duomenys varijuoja nuo 900 tūkst. iki 2 milijonų. Dėl vieno sutinkama tiek Kijeve, tiek Varšuvoje – skaičius nuolat auga, rašo bbc.com.

Darbuotojai iš Ukrainos tapo viena svarbiausių Lenkijos ekonomikos varomųjų jėgų. O Ukraina, priešingai, ima justi, ką reiškia netekti gausybės darbo rankų.

„Ieškau ukrainiečių“

„Vienintelis dalykas, dėl ko mane ukrainiečiai nuvilia – su jais normaliai neišgersi“, – juokdamasis kalbėjo Sylwesteris, eidamas pro mazutu išsitepusių vyrų būrį.

Šie garsiai nusikvatojo ir lenkiškai, tačiau su aiškiu akcentu, savo darbdavį pakvietė į Ukrainą. Suprask, ten šia tema ir pakalbėsime.

S.Lechas Žmigrude, šešis tūkstančius gyventojų turinčiame miestuke Lenkijos pietvakariuose, įkūrė ir vadovauja antrines žaliavas perdirbančiai įmonei.

Darbo jis gali pasiūlyti ir labiau kvalifikuotiems darbininkams: suvirintojams, kranininkams, šaltkalviams, ir tiems, kurie neturi jokios kvalifikacijos. Šiems tenka rūšiuoti atliekas.

Šiandien ketvirtį Sylwesterio darbuotojų sudaro ukrainiečiai. „Visai kas kita bus vasarą. Štai tada man ukrainiečiai labai pravers“, – kalbėjo įmonės savininkas.

Pinigai – legalūs, nemokamas būstas, medicininis draudimas. Lytis, amžius, išsilavinimas, gebėjimas kalbėti lenkiškai nesvarbu. Darbo bus visiems, kad tik noro netrūktų.

Kamšo skyles

Mažą Žmigrudą galima vadinti lenkiškos ekonomikos veidrodžiu: masinio ukrainiečių įdarbinimo priežastys visur vienodos.

Šiandien Lenkijoje nedarbas labai žemas. Šalies ekonomika pavyzdingai ištvėrė pasaulinę finansų krizę ir toliau kyla.

Skaičiuojama, kad laisvų darbo vietų yra per 100 tūkstančių. Kad artimiausią dešimtmetį išlaikytų esamus augimo tempus, Lenkijai reikės trijų ar net penkių milijonų darbininkų. Tik kur jų rasti? Nes patys lenkai išvyksta į Vakarų Europą, kliautis pagerėsiančia demografine padėtimi nėra priežasčių.

Statistika rodo, kad už Lenkijos ribų – pirmiausiai Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose – gyvena per 2,5 mln. lenkų. Iš likusiųjų gyventi tėvynėje ne vienas taip pat svarsto apie emigraciją.

Prieš metus „Paylab“ darytoje apklausoje 47 proc. lenkų buvo pasiruošę išvykti užsidirbti į Vakarus. Vidutinė alga Lenkijoje vis dar trečdaliu mažesnė nei vidutinė alga ES.

Bevizis režimas

Ukrainos nacionalinio banko statistika rodo, kad prieš trejus metus dirbti į Lenkiją daugiausia važiavo Vakarų Ukrainos gyventojai, o šiandien nemenką dalį išvykstančiųjų sudaro ukrainiečiai iš šalies rytų.

Per keletą pastarųjų metų visoje šalyje įsikūrė įdarbinimo agentūrų, kurių specializacija – padėti ukrainiečiams įsidarbinti Lenkijoje.

Vienos tokios agentūros Chmelnyckyje direktorius – Andrejus. Jo vadovaujamoje įmonėje – tik keturi darbuotojai.

„Į šią rinką atėjome 2014-aisiais“, – pasakojo Andrejus. Būtent tuo metu, po Krymo aneksijos, Ukrainos ekonomika patyrė stiprų smūgį, grivina smuko, o milijonų šeimų gyvenimas staiga ir smarkiai suprastėjo.

Drauge ukrainiečiai ėmė mažiau važiuoti dirbti į Rusiją: kas dėl politinių aspektų, kas – dėl pačioje Rusijoje prasidėjusių ekonominių problemų.

Juolab kad pusei metų išvykti dirbti į Lenkiją jau tada buvo visiškai nesudėtinga. Potencialus darbuotojas savarankiškai ar padedamas agentūrų susirasdavo jį priimti sutinkantį darbdavį, šis atsiųsdavo kvietimą, kuris tapdavo pagrindu gautu pusės metų darbo vizą.

Naujas pliūpsnis norinčiųjų išvykti į Lenkiją kilo pernai vasarą. Jį lėmė panaikintas vizų su ES režimas.

Reaguodama į tai Lenkija operatyviai supaprastino darbo teisę: kad legaliai įsidarbintų trumpalaikiam darbui ukrainiečiams nebereikia gauti specialios darbo vizos.

„Bet kuris su biometriniu pasu į Lenkiją atvykęs asmuo, turintis formalų darbdavio patvirtinimą, legaliai gali dirbti tris mėnesius. Tuomet tris mėnesius privalo praleisti Ukrainos teritorijoje, o po to vėl trims mėnesiams grįžti į darbą“, – aiškino Andrejus.

Parengė Leonas Grybauskas 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.