Tačiau Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas pastebi, kad Lietuvos banko pateikti ir Susisiekimo ministerijos pakomentuoti duomenys turėtų būti nagrinėjami ir vertinami visapusiškai, siekiant objektyviai atspindėti strateginio sektoriaus padėtį.
„Krovinių pervežimų ir įmonių apyvartos augimas džiugina, tačiau tai tik pusė situacijos vaizdo, kita pusė – verslo sąnaudos, kurios pastaraisiais metais smarkiai didėjo. Taip pat labai rimti iššūkiai tiek Europos Vakaruose, tiek Rytuose“, – teigia E. Mikėnas.
Pastangos išlikti konkurencingiems
„Linavos“ prezidentas 2017-uosius vertina kaip investicijų metus, nes įmonės investavo į transporto priemonių parko atnaujinimą, intelektinės nuosavybės produktus, padedančius modernizuoti ir optimizuoti verslo veiklą.
„Patikima technika, tvarumą didinantys IT sprendimai ir darbuotojų tobulėjimas yra būtinos sąlygos, siekiant išlikti konkurencingiems.
Juk Lietuvos įmonės konkuruoja su visos Europos Sąjungos vežėjais. Tad investicijos visų pirma reikalingos tam, kad išlaikytume savo pozicijas, kurtume naujas darbo vietas ir stiprintume finansinį stabilumą, – konstatuoja E. Mikėnas.
Jis atkreipia dėmesį į ekonomikos cikliškumą – plėtros metais tvarus verslas stengiasi kaupti rezervus, kad ateityje galėtų tinkamai reaguoti į pasikeitusią situaciją ir išlaikytų sukurtas darbo vietas.
Pasak E. Mikėno, transporto sektorius yra itin dinamiškas ir permainingas – vežėjų įmonės vartojimo mažėjimą ir ekonomikos sulėtėjimą pajunta greičiausiai.
„Be to, rinką išbalansuoti gali politiniai sprendimai. Jau dabar didžiosios Vakarų valstybės siunčia aiškius signalu – girdime pareiškimus apie protekcionistines priemones. Tai vertiname kaip akivaizdžią verslo riziką“, – teigia E.Mikėnas.
Būtina tinkamai atstovauti
Anot „Linavos“ prezidento, per asociacijos veiklos istoriją Lietuvos vežėjams yra tekę priimti ne vieną iššūkį, kurį sukėlė politiniai sprendimai kitose šalyse.
„Pastaruoju metu džiaugiamės profesionaliu Susisiekimo ministerijos požiūriu. Labai svarbu, kad Susisiekimo ministerija atstovaudama Lietuvos transporto sektoriaus interesams užsienyje savo pastangas koordinuotų su kitomis valstybės institucijomis ir aktyviai ieškotų mūsų poziciją palaikančių partnerių regione“, – sako E.Mikėnas.
E.Mikėno teigimu, tarptautiniai pervežimai (sudaro apie 92 proc. visos Lietuvos kelių transporto krovinių apyvartos) kelių transportu yra ir išliks pagrindiniu ne tik kelių, bet apskritai viso Lietuvos transporto ir saugojimo sektoriaus varikliu.
Todėl Lietuvos vežėjų konkurencingumo didinimas ir sąlygų gerinimas užsienio rinkose turėtų būti tiek verslo, tiek ir Vyriausybės prioritetas, nes Lietuvos vežėjai konkuruoja ne tarpusavyje, o su kitų šalių transportininkais.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis yra pareiškęs, kad ministerija skiria ypatingą dėmesį Europos Sąjungoje vykstantiems politiniams procesams, kurie gali turėti didelės įtakos transporto paslaugų rinkai.
Ministerijos teigimu, transporto paslaugų eksporto reikšmė Lietuvos ekonomikai yra neabejotina – šio strateginio sektoriaus paslaugos sudaro beveik 60 procentų viso šalies paslaugų eksporto. Todėl pastangos ginti Lietuvos vežėjų interesus aukščiausiu lygiu Europos Sąjungoje atspindi valstybės ryžtą laikytis į Vakarus orientuotos krypties, kuria juda Lietuvos ekonomika.
„Linavos“ prezidentas E. Mikėnas pastebi, kad 2017 m. Vokietija pirmą kartą tapo didžiausia Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinka, aplenkusi iki tol didžiausią rinkos dalį sudariusią Rusiją.
Statistikos departamento duomenimis, pernai mūsų šalies transporto įmonės iš užsakymų Vokietijoje gavo 703 mln. eurų pajamų, Rusijai paslaugų suteikta už 652 mln. eurų, Prancūzijai – 455 mln. eurų.
Verslo sąnaudos – vis didesnės
„Duomens rodo, kad transporto paslaugų eksportas į Šengeno zonos valstybes auga. Dėl to didėja ir nuvažiuojamų kilometrų ir vežamų krovinių kiekio rodikliai. Tačiau kuo ilgesni maršrutai – tuo didesnės išlaidos degalams. Nuo degalų kainų labai priklauso vežėjų verslo sąnaudos. Juk išlaidos degalams sudaro apie trečdalį įmonių sąnaudų. O nuo 2016 m. degalų kainos pakilo kone 20 procentų – ši verslo sąnaudų dalis pastebimai augo, atitinkamai mažindama įmonių pelną“, – konstatuoja E. Mikėnas.
Pastaraisiais metais taip pat augo įmonių išlaidos darbuotojų atlyginimams, smarkiai pabrango privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas.
Statistikos departamento duomenimis, privačiose kelių transporto įmonėse, lyginant 2016 m. ir 2017 m. paskutiniuosius ketvirčius, darbuotojų atlyginimai augo 6,5 procento.
Vien pirmąjį 2017 metų ketvirtį privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įmokos juridiniams asmenims pabrango 40,7 procento. Tad kalbant apie didesnes pajamas, E. Mikėnas siūlo atkreipti dėmesį ir į didesnes verslo sąnaudas.
Rezultatai paaiškės vasarą
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas E. Mikėnas teigia, kad įmonės savo balanso duomenis pateiks gegužę – tuomet ir paaiškės tikroji sektoriaus padėtis. „Dabar kalbėti apie sektoriaus pakilimą yra per anksti, nes svarbiausi rezultatų duomenys nėra pateikti“, – pažymi E. Mikėnas.
Pasak „Linavos“ prezidento, preliminarūs duomenys leidžia daryti išvadą, kad nepaisant didėjusių apyvartų ir nuvažiuotų kilometrų skaičiaus, pelningumas turėtų išlikti panašiame lygyje ar net sumažėti.
2015 metais vežėjų įmonių pelningumo rodiklis siekė 3,6 proc., 2016 m. – 3,1 proc. Į šią statistiką įtrauktos ir persikraustymo veiklą vykdančios įmonės. Taip pat dalis įmonių teikia ir ekspedijavimo paslaugas. Pelningumo vien iš transporto veiklos, kuri mažiausiai pelninga šiame segmente, statistikos departamentas nepateikia.
2017 m. rezultatus Statistikos departamentas žada paskelbti birželį.
