Šį kartą Vašingtonas baus kompanijas, kurios Sirijai tiekia ginklus ir technologijas, leidžiančias B. al Assado režimui gaminti ir naudoti cheminį ginklą. Gali būti, kad sankcijų neišvengs Rusijos partnerės Eurazijos ekonominėje sąjungoje. Labai tikėtina, kad artimiausiu metu atskiras sankcijas paskelbs D.Britanija ir Prancūzija, rašė forbes.ru.
„Rusija ir Kinija žaidžia žaidimą, kuris vadinasi „Valiutų devalvacija“, o JAV tuo metu didina bazines palūkanas. Tai neleistina!“, – socialiniame tinkle “Twitter” rašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Amerikiečių investicinis bankas „Goldman Sachs“ paskaičiavo, kokios kompanijos daugiau nei 5 proc. pajamų gauna iš Rusijos. „Goldman Sachs“ skaičiavimu, tokių kompanijų viso labo tėra dvi: automobilių pramonės srityje veikianti „Colfax“ (8 proc. pajamų) ir tabako produkcijos gamintoja „Philip Morris International“(7 proc. pajamų). Negalima tvirtinti, kad joms bus taikomos sankcijos. Kaip rašo analitikai, investuotojai nerimauja dėl Rusijoje veikiančių Vakarų kompanijų perspektyvos.
Europoje yra daugiau kompanijų, kurios iš Rusijos daugiau nei 10 proc. pajamų. Tai: padangų gamintoja iš Suomijos „Nokia Renkaat“ (21 proc.), austrų „Raiffeisen Bank“ (20 proc.), vengrų „OTP Bank“ (16 proc.), danų „Carlsberg“ (13 proc.), britų „Mondi Group“ (10 proc.), italų farmacininkai „Recordati“ (10 proc.) ir britų BP (10 proc.).
Sankcijos paskelbtos praėjus kelioms dienoms po JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karinio smūgio Sirijai. Taip jos atsakė į Dumos mieste galimai cheminiu ginklu įvykdytą balandžio 7 dienos ataką. Per šį išpuolį žuvo 40 žmonių.
JAV kariuomenės atstovai teigė, kad ankstyvą šeštadienio rytą įvykę smūgiai sunaikino Sirijos cheminio ginklo pajėgumų pagrindą.
Nors Vakarai vengė smogti Rusijos taikiniams, JAV kaltina Maskvą neužtikrinus 2013 metų susitarimo sunaikinti Sirijos cheminį ginklą.
Šiam susitarimui tarpinininkavo Rusija, siekdama vengti JAV smūgių po cheminės atakos Sirijoje 2013 metais. Per šią ataką Rytų Gutos priemiesčiuose žuvo 1,4 tūkst. žmonių.
„Manau, kad kiekvienas žino, jog nusiuntėme stiprią žinutę ir tikimės, kad jie ją išklausys“, – kalbėdama apie JAV, Prancūzijos ir D.Britanijos smūgį sakė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley.
Investicinės grupės „Finam“ vyriausiasis analitikas Bogdanas Zvaričius svarstė, kad JAV ir Didžiosios Britanijos sankcijos nepalies kompanijų, kurių akcijomis prekiaujama biržose. O tai reiškia, kad sankcijų poveikis rusiškiems aktyvams bus ribotas.
Kaip rašė bbc.com, britų vyriausybė savo ruožtu ruošiasi rusų „informaciniam puolimui“. Laukiama, kad per jį bus išplėstas kompromatas apie britų politikus ir kitus žinomus žmones. Britų vyriausybės vadovę Theresą May jau įspėjo, kad Vladimiro Putino režimas į smūgį Sirijoje gali atsakyti kompromatu prieš jos kabineto narius.
Premjerei pranešta, kad prieš kai kuriuos britų politikus gali būti pradėtos kampanijos, panašios į tą, kuri buvo surengta prieš Hillary Clinton JAV prezidento rinkimų išvakarėse 2016-aisiais.
Britų kibersaugumo specialistai taip pat ruošiasi atremti rusų atakas, jei tokių pasitaikytų. Programišių taikiniu gali tapti infrastruktūros objektai.
Doleris kaip ginklas
Iš pirmo žvilgsnio pastarosios, balandžio 6-ąją pritaikytos, sankcijos esmingai niekuo nesiskiria nuo ankstesniųjų, tačiau per savaitę jos davė kur kas didesnį efektą. Kodėl?
JAV doleris kaip anksčiau išlieka dominuojančia valiuta pasaulyje. Nors netrūksta galimybių už prekes ir paslaugas atsiskaityti kitais būdais, apie 50 proc. pasaulio prekybos sandorių sudaroma mokant JAV doleriais. Būtent JAV doleriais saugoma kone du trečdaliai pasaulio valiutos atsargų.
„Štai jau kone du dešimtmečius JAV naudojasi savo ekonomine ir finansine hegemonija. JAV prezidento administracija nuosekliai JAV dolerį mėgina panaudoti kaip ginklą prieš tuos, kurių veiksmai kardinaliai skiriasi nuo jų interesų ir vertybių“, – taip tikino Tomas Keatinge'as iš Londono „Royal United Services“ instituto.
Nors prieš Iraną ir Šiaurės Korėją taip pat taikomos sankcijos, Rusija kur labiau savo ūkį integravo į pasaulinę finansų sistemą.
Naftos kainos - ne rodiklis
Kas dar buvo matyti iki prasidedant prekybai Maskvos biržoje – sąlyginai negatyvios nuotaikos. Esminis čia faktorius – energijos rinkos dinamika, kur „Brent“ rūšies naftos kaina smuko žemiau 72 JAV dolerių už barelį. Prasidėjus prekybai Maskvos biržoje, JAV doleris kainuoja 62,62 rublio, euras – 77,21 rublio. Pirmadienio pusiaudienį JAV doleris kainavo 62,24 rublio, euras — 76,95 rublio. JAV doleris 16 val. 30 min. Lietuvos laiku kainavo 62,3 rublio, euras — 77,19 rublio.
Prognozuojama, kad šią savaitę rubliui spaudimą darys pinganti nafta ir naujų sankcijų tikimybė.
Vis dėlto B.Zvaričius nusiteikęs optimistiškai. Jo nuomone, nepaisant neigiamų nuotaikų pradėjus prekybą biržose, rusiškieji aktyvai gali laukti sugrįžtančių pirkėjų.
Rusijos centrinis bankas tikina, kad stebi situaciją, ir, prireikus, pasinaudos turimomis priemonėmis, kad išlaikytų finansinį stabilumą.
Kas veikia naftos kainas? Jos daugiausia reaguoja į Sirijai suduodamus raketų smūgius, o sankcijos Rusijai juodojo aukso kainas veikia silpnai. Taip teigė „Golden Hills — Kapital AM“ analitikų departamento direktorius Michailas Krylovas.
Kad naftos kainos juntamai smuktų, pasaulio ekonomika turėtų dvigubai sulėtėti. Tokia M.Krylovo nuomonė. O kol kas, jo spėjimu, naftos kainos svyruos 67-72 JAV dolerių už barelį ribose.
Reaguoja aliuminio rinka
Olego Deripaskos kompanijos „Rusal“ akcijos Honkongo biržoje pasiekė istorines žemumas – jos smuko 30 proc. iki 1,43 Honkongo dolerio. Pirmadienį vos „Rusal“ akcijomis pradėjus prekiauti Maskvos biržoje, jų vertė smuko 23 proc. iki 16,11 rublio. Tiesa, po dešimties minučių ji pakilo iki 20,39 rublio.
Jei po balandžio 6-ąją įvestų naujų sankcijų 38-iems rusų verslininkams, oficialiems asmenims ir kompanijoms poveikis nebuvo pernelyg akivaizdus, tai balandžio 9-ąją jo nepastebėti jau buvo neįmanoma. O.Deripaskos kompanijai „Rusal“ priklausančios akcijos Honkongo biržoje krito 50 procentų. Po tokio nuopolio kompanija įspėjo apie tikėtiną techninį defoltą (techninis defoltas – tai tokia situacija, kai kompanija neišgali laiku mokėti palūkanų, kitų svarbių išmokų).
Pagrindinių „Rusal“ konkurenčių – amerikiečių milžinių „Alcoa“ ir „Century Aluminum“ — vertė nuo to momento, kai O.Deripaskos kompanijai buvo paskelbtos sankcijos, pabrango 10 procentų. Augimas siejamas su prognozėmis, kad didės „Alcoa“ ir „Century Aluminum“ pasaulinėje rinkoje užimama dalis.
Metalų rinka karščiuoja: baiminantis aliuminio stygiaus rinkoje, jo kaina praėjusią savaitę pašoko 12 procentų. Minėtoji „Rusal“ aprūpina 6 proc. pasaulio aliuminio rinkos. Paskelbus sankcijas, Londono metalų birža nustojo prekiauti „Rusal“ aliuminiu.
Dar ne pabaiga
Danų „Moller Maersk“, viena stambiausių logistinių kompanijų, kuri verčiasi konteineriniais pervežimais, pranešė, kad negabens tų kompanijų, kurioms bus taikomos sankcijos, krovinių. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, cituodama „Moller Maersk“ klientams išsiųstą pranešimą.
Pagal teisės aktus, JAV pasilieka teisę sankcijas taikyti ir toms šalims, kurios glaudžiai bendradarbiauja su Rusija karinėje-techninėje srityje. Baimindamasi patekti į „juodąjį sąrašą“ Saudo Arabija atsisakė pirkti zenitines raketas. Keblioje situacijoje ir Turkija, kuri tik dėl savo lobistų Vašingtone vis dar išvengia būti įtraukta į priešininkų gretas.
Jei amerikiečiai ir savo sąjungininkėms ims taikyti botago principą, vargu ar kitos šalys gali tikėtis malonės. Neseniai duotame interviu JAV pasiuntinys Armėnijoje Richardas M.Millsas teigė, kad oficialusis Jerevanas gali patekti į šalių, kurioms taikomos sankcijos, sąrašą.
Rusų parlamentarai kaip atsaką JAV sprendimams rengia teisės aktų paketą, kuris, užuot apribojęs JAV įmonių importą į Rusiją, pirmiausiai kirs vietos vartotojams. „Mums gali imti stigti produktų, prie kurių esame pripratę, ir vaistų, kurių gamyba Rusijoje kontroliuojama amerikiečių korporacijų“, – teigė mikrofinansavimu užsiimančios įmonės „Money funny“ generalinis direktorius Aleksandras Šustovas.
Iki šiol JAV veikė labai stiprūs armėnų lobistai, kurie pasirūpindavo, kad JAV finansiškai remtų jų šalį. Tačiau pastaraisiais metais jie itin susilpnėjo. Todėl pirmą sykį per 25-erius metus Baltieji rūmai panaikino neatlygintinai teiktą finansinę paramą Armėnijai – paliko tik 6 mln. JAV dolerių humanitarinėms reikmėms. Tokiu atveju nedidelei Užkaukazės respublikai, supamai Turkijos ir Azerbaidžano, amerikiečių pradėtos taikyti sankcijos turėtų rimtų pasekmių.
Priešingai nei Armėnija, Kazachstanas JAV turi savo rimtų lobistų naftos sektoriuje. Pačių amerikiečių korporacija „Shevron“ Kazachstano rinkoje gina savo verslo interesus. Ji pragmatiškai palaikys teigiamą dialogą tarp Vašingtono ir Astanos.
Tačiau susiklosčius tokiai sudėtingai situacijai, kai verslo interesai nustumiami į antrą planą, Maskvos sąjungininkams teks imtis gudresnės ir apgalvotos politikos, rašo forbes.ru.
Kazachstanas atvirai rodo savo siekį diversifikuoti išorės politiką. Oficialioji Astana nepalaikė rusų rezoliucijos, kurioje raginama pasmerkti raketinius smūgius prieš Siriją. Be to, šalies prezidentas Nursultanas Nazarbajevas nuosekliai kalba apie naują ekonominio dialogo su Vašingtonu modelį. Tačiau visa tai Astanai negarantuoja lengvo gyvenimo.
