Teismuose iki šiol yra narpliojamos bylos dėl LAKD vykdomų kelių ženklinimo konkursų.
Mat LAKD juos suskaidė į smulkesnes dalis. Deklaruotas tikslas, regis, buvo kilnus – padidinti konkurenciją.
Tačiau taip nenutiko – visus 42 pirkimus laimėjo dvi bendrovės: „Gatas“ ir „Biseris“, o pastarajai atiteko net 90 proc. šio kąsnio.
Negana to, akivaizdus LAKD nuolaidžiavimas sukėlė įtarimų ir Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). Gavusi skundų iš kitų rinkos dalyvių ji pradėjo tyrimą dėl šių pirkimų.
Bet direkciją prižiūrėti turinti Susisiekimo ministerija tvirtina, kad problemų nemato.
Terminą vis nukėlinėja
Yla iš maišo pradėjo lįsti dar praėjusiais metais. Mat 30 procentų darbų buvo privaloma atlikti iki 2017 m. lapkričio 10 dienos.
Bet LAKD netikėtai pratęsė sutartis su bendrovėmis „Gatas“ ir „Biseris“ iki gruodžio 10 d. Tai padarė tuomet laikinai pareigas ėjęs direkcijos vadovas Eduardas Grinaveckas.
Tik net ir sulaukę tokios nuolaidos konkursų nugalėtojai įsipareigojimų įvykdyti nesugebėjo. Tačiau LAKD, užuot pradėjusi taikyti jiems sankcijas – skaičiuoti delspinigius ar nutraukti sutartis, nusprendė, kad viskas yra puiku, ir dalį darbų leido užbaigti iki 2018 m. birželio 1-osios, o kitą dalį – iki birželio 15 dienos.
Ant šių dokumentų – laikinosios direktoriaus pavaduotojos Neringos Kryževičienės parašai.
Tuo pasipiktinę su LAKD besibylinėjančių įmonių „Maniga“ ir „Kasandros grupė“ atstovai.
Pastarajai atstovaujantis advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Laurynas Lukošiūnas stebėjosi tokia direkcijos pozicija.
„Jeigu kitos bendrovės, kurios liko už borto, būtų žinojusios apie galimus pratęsimus, apie kuriuos dokumentuose nebuvo netgi užsiminta, tai jos irgi galėjo koreguoti kainodarą, kitaip planuoti darbus.
Atitinkamai – ir pasiūlyti geresnes kainas, jeigu būtų buvę žinoma, kad darbus bus galima atlikti beveik dešimt kartų ilgesniu terminu, nei buvo numatyta pirkimų sąlygose“, – stebėjosi advokatas.
Abejonės dėl kokybės
Jau praėjusiais metais konkursą pralaimėjusių įmonių vadovams kilo klausimų, ar įmanoma atlikti numatytus darbus už pasiūlytas kainas.
Netruko paaiškėti, kad direkcija leido kone laisvai kaitalioti darbų pozicijas ir nesilaikyti sudarytų sutarčių sąlygų.
Antai „Gatas“ kelyje tarp Vilniaus ir Kauno buvo įsipareigojęs įrengti 7,5 tūkst. atšvaitų, dar vadinamų „katės akimis“.
Tačiau įrengus jų per 300 kreiptasi į LAKD, o ji nesunkiai sutiko, kad jei to padaryti nespėjama, tai esą ir nereikia, – leido ženklinti linijas termoplastu.
Bendra visų darbų suma nepasikeitė, bet įmonei ženklinti linijas akivaizdžiai naudingiau.
Mat konkursui ji buvo pateikusi sunkiai suvokiamą vieno atšvaito kainą – apie 3 eurus, nors, anot kelininkų, įskaitant frezavimo ir kitus darbus įrengti vieną atšvaitą kainuoja kone dvi dešimtis eurų, o už 3 eurus galima įsigyti tik atšvaito stikliuką.
„Taip buvo pateikti gerokai pigesni pasiūlymai, galbūt iš anksto žinant, kad atitinkamų darbų faktiškai atlikti nereikės ir iš sutarčių bet kokiu atveju bus uždirbtas pelnas“, – sakė L.Lukošiūnas.
Klausimų dėl skaidrumo kyla ir žinant tai, kad viena iš konkurso laimėtojų – bendrovė „Gatas“ – yra valdoma įmonės, kurios 100 procentų akcijų priklauso Donatui Dudoniui ir Kęstučiui Mendeliui.
Jie anksčiau ėjo aukštas pareigas LAKD.
Vidurines linijas pamiršo?
Siekdami kaip įmanoma greičiau paženklinti kuo daugiau ploto, rangovai pirmiausia dažė šonines linijas, o ne vidurines, nors būtent jos ir yra svarbiausios eismo saugumui užtikrinti.
Negana to, pernai lapkričio pabaigoje vairuotojai užfiksavo, kad Kauno apskrityje, netoli Zapyškio, kelių žymėjimo linijos buvo dažomos tiesiai ant nukritusių lapų ir dumblo.
„Pats važiavau paskui tą mašiną ir aiškiai buvo matyti, kad vietomis buvo purškiama tiesiai ant lapų.
Aparatui pravažiavus lapai pakildavo ir tose vietose dažų žymių apskritai nelikdavo“, – pasakojo viską įamžinęs Lietuvos automobilininkų sąjungos atstovas Šarūnas Jankauskas.
Kelininkų technikos numeriai buvo baltarusiški.
Anot šio ruožo konkursą laimėjusio „Biserio“ vadovo Tomo Ignatavičiaus, kadangi per labai trumpą laiką reikėjo paženklinti daug kelių, techniką teko nuomotis iš Baltarusijos įmonės.
Pabrėžė menamą naudą
Kad sumažintų vėlavimą, rangovai ir šiemet pradėjo triūsti keliuose itin anksti – dar kovo mėnesį, kai ir pašaldavo, ir pasnigdavo. Ar tokiomis sąlygomis įmanoma ženklinti kelius? LAKD nuomone, taip.
„Pasibaigus technologinei pertraukai, LAKD išdavė leidimus darbams vykdyti, atliekamų darbų kokybę tikrina techninis prižiūrėtojas. Nustačius, kad atlikti darbai netenkina reikalavimų, už darbus mokama nebus“, – tvirtinama direkcijos atsiųstame rašte „Lietuvos rytui“.
Direkcija itin pabrėžė, kad dėl pernai sėkmingai įvykdytų viešųjų pirkimo procedūrų, kurias buvo apskundusios ne tik pralaimėjusios bendrovės, bet ir viena užsakymų sulaukusi įmonė, vien šįmet bus sutaupyta 10 mln. eurų. Apie galimas grėsmes eismo saugumui direkcija neužsiminė.
Tyrimas buvo naujiena
LAKD atstovai taip pat aiškino, kad papildomas terminas neįvykdytiems darbams atlikti buvo suteiktas vadovaujantis Civiliniu kodeksu bei VPT išaiškinimu dėl galimo sutarčių pratęsimo.
Tačiau direkcijos atstovai nutylėjo rinkos dalyvių turimą informaciją, kad VPT sutikimą pratęsti sutartis davė tiktai iki 2017 metų gruodžio, o pratęsimas net iki 2018 m. birželio su niekuo nebuvo derintas.
Direkcijos atstovai tvirtino, kad jiems naujiena, jog dėl šių pirkimų pati VPT jau pradėjo tyrimą.
„Taip, tarnyba pradėjo vertinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos praėjusiais metais skelbto konkurso sutartis dėl kelių ženklinimo darbų.
Vertinimą pradėjome gavę daug signalų iš rinkos dėl galimų pažeidimų ir taip pat atlikę savo vidinę pirkimų rizikos stebėseną.
Išvada turėtų būti parengta balandžio pabaigoje“, – teigė VPT atstovė Sigita Arlauskienė.
Mini tuos pačius skaičius
Už borto likusios įmonės jau ne sykį kreipėsi ir į Susisiekimo ministeriją, asmeniškai į ministrą Roką Masiulį, viceministrą Paulių Martinkų dėl įtartinų LAKD veiksmų, bet arba atsakymo nesulaukdavo, arba atkeliaudavo tiktai padėka ir pažadas atkreipti dėmesį.
Bet ministro R.Masiulio patarėja Vytautė Šmaižytė tvirtino, kad Susisiekimo ministerija reagavo į rinkos dalyvių skundus, o LAKD atsižvelgė į pastabas tobulindama pirkimo dokumentus.
„Viešumas, taip pat aktyvūs ir neabejingi rinkos dalyviai yra būtina skaidresnių ir efektyvesnių viešųjų pirkimų sąlyga.
Mums taip pat žinoma apie VPT pradėtą aukščiau minimą LAKD sutarčių vertinimą. Tikimės, kad VPT vertinimas LAKD padės pirkimų procedūras organizuoti dar efektyviau“, – teigė patarėja.
Anot jos, LAKD deda visas pastangas, kad kelių horizontaliojo ženklinimo konkursuose dalyvautų kuo daugiau įmonių.
„Dėl konkurso sąlygų buvo konsultuojamasi su Viešųjų pirkimų tarnyba, atsižvelgta į VPT rekomendacijas smulkinti pirkimus.
Kiekvienai daliai tiekėjas gali pateikti atskirą pasiūlymą, todėl teikti pasiūlymus turėjo galimybę visi rinkos dalyviai. Pirkimų skaidymas į dalis LAKD 2018 m. padės sutaupyti 10 mln. eurų“, – raštu paaiškino V.Šmaižytė.
Naujos sistemos neveikia
Dar nuo šių metų pradžios šalyje turėjo pradėti veikti daugiafunkcė eismo kontrolės sistema, kurios viena svarbiausių dalių – galimybė patikrinti, ar transporto priemonės negabena viršsvorio, nes tai yra viena didžiausių kelių gadinimo priežasčių.
Bet kol kas įranga neturi metrologinės patikros.
Dėl tos pačios priežasties, anot LAKD atstovų, iki šiol neveikia ir sektoriniai greičio matuokliai.
Anot rinkos dalyvių, direkcija tik vėliau susizgribo, kad jų negalima naudoti tol, kol nepastatyti įspėjamieji ženklai, tad dabar ieškoma, kas juos galėtų įrengti.
LAKD tvirtino, kad tai netiesa – neva ženklai bus pastatyti tik tuomet, kai bus atlikta įrenginių metrologinė patikra.
Vis dėlto akivaizdu, kad terminas, kada pradės veikti šie matuokliai, nuolat nukėlinėjamas.
Pokyčiai LAKD naudos neduoda
Direkcija jau daugiau kaip pusmetį neturi nuolatinės vadovybės. Tiek susisiekimo ministro R.Masiulio paskirtas naujas LAKD direktorius Vitalijus Andrejevas, tiek pavaduotojas Eduardas Grinaveckas tik laikinai eina pareigas. Į klausimą, kada bus galima tikėtis nuolatinio vadovo, Susisiekimo ministerija taip ir neatsakė.
Kol kas LAKD garsėja tik praloštomis bylomis. „Lietuvos rytas“ neseniai rašė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino neteisėtus direkcijos sprendimus, grąžino į darbą LAKD direktoriaus pavaduotoją Daivį Zabulionį ir įpareigojo sumokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją.
Tiesa, netrukus jis buvo atleistas. Tačiau kol kas neaišku, ar įmanoma pareikalauti kieno nors asmeninės atsakomybės už neteisėtą pirmąjį atleidimą.
