160 metrų ilgio „Astorija“ į uostamiestį atplukdė 479 keleivius. Daugiausia jų – iš Didžiosios Britanijos.
200 žmonių pasirinko ekskursijas – jie apžiūrės Palangą, Kuršių neriją. Kiti po Klaipėdą vaikščios savarankiškai. Teatro aikštėje svečių laukia amatų mugė.
„Kruizinis sezonas šįkart prasideda ypatingai anksti – tai mus džiugina.
Per pastaruosius penkerius metus nuo lat daugėja keleivių, pasirenkančių Baltijos jūros kruizus. Nors laivų skaičius nedidėja, bet keleivių daugėja – atplaukia vis didesni laineriai.
Šiemet Klaipėda turėtų sulaukti apie 80 tūkst. kruizinių laivų keleivių – maždaug 7 proc. daugiau negu pernai“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Užpernai Klaipėdoje lankėsi 53, opernai atplaukė net 63 kruiziniai laineriai, sukantys ratus aplink aplink Baltiją.
Pernai į Klaipėdą atplaukė beveik 75 tūkst. keleivių iš įvairių pasaulio šalių – 10 tūkst. daugiau nei užpernai. Tai buvo rekordinis svečių iš užsienio skaičius.
Didžiausia praėjusio sezono naujiena – 293 metrų ilgio vokiečių laivo su Maltos vėliava „Mein Shift 5” vizitai. Šis tik užpernai Suomijoje nuleistas į vandenį laivas kainavo 625 mln. JAV dolerių.
Jį statant prisidėjo ir klaipėdiečiai – korpuso blokai pagaminti Vakarų laivų gamykloje.
Paskaičiuota, jog kiekvienas iš kruizinio laivo į Lietuvos krantą išlipęs keleivis lankydamas prekybos įstaigas, barus, pirkdamas suvenyrus, vykdamas į ekskursijas, palieka 50-70 eurų.
Todėl kruizinės laivybos plėtra – ne vien tik Klaipėdos jūrų uostui, bet ir visai Vakarų Lietuvos ekonomikai svarbus projektas, skatinantis verslumą, kuriantis naujas darbo vietas.
“Jūrų laineriai kelia uosto prestižą, tačiau dar didesnę pridėtinę naudą patiria regionas – keleivius aptarnaujančių įmonių pajamos pernai siekė apie 1,6 mln. eurų“,- pažymėjo A.Vaitkus.
Klaipėdos kruizinių laivų terminale su dainomis ir lietuviška muzika krantinėje sutinkamas kiekvienas didesnis kaip 190 metrų ilgio laivas. Tokių pernai buvo apie keturiasdešimt.
Sezoną pradėjusi „Astorija“ taip pat sutikta su muzika.
Praėjusią vasarą buvo ir tokių dienų, kai į Klaipėdos uostą vienu metu pageidaudavo atplaukti trys ar net keturi kruiziniai laivai, tačiau nebuvo galimybių jų visų sutalpinti prie krantinės.
Anksčiau, kai kelių kruizų laivų vizitai sutapdavo, vieną jų dar buvo galima nukreipti į Centrinį Klaipėdos terminalą. Tačiau pernai čia iš pietinėje uosto dalyje esančios Tarptautinės jūrų perkėlos perkelti į Kylį (Vokietija) bei Karlshamną (Švedija) reguliariais maršrutais plaukiojantys Danijos bendrovės „DFDS Seaways“ krovinių ir keleivių keltai.
„Kruizų laineriams jau ankšta – reikia naujos daugiau kaip 300 metrų ilgio krantinės, jeigu norime išlaikyti šio verslo patrauklumą Klaipėdoje ir Lietuvoje“, – tvirtina A.Vaitkus.
Kito kruizinio terminalo statyba jau numatyta Kuršių mariose, dešinėje Dangės upės pusėje, už senosios Smiltynės perkėlos.
Ištaiginguose jūrų laineriuose su plaukimo baseinais, koncertų arenomis, aukščiausio lygio restoranais yra visko, kad keleiviai čia maloniai praleistų laisvalaikį neišeidami į krantą.
Klaipėdoje maždaug pusė kruizinių laivų keleivių renkasi ekskursijas į Neringą, įdomesnes Žemaitijos vietoves, o kitiems užtenka pasivaikščiojimų po senamiestį. Vienos didžiausių pasaulyje kruizinių linijų „Royal Caribbean Cruize Line“ atlikta apklausa rodo, kad Klaipėdos uostą turistai vertina palankiai – 8 iš 10 balų.
Kruizinių laivų keleiviai išskyrė miesto saugumą, klaipėdiečių draugiškumą. Tarp jų yra nemažai vyresnio amžiaus turistų, neįgalių žmonių. Pastarieji negailėjo kritikos išsiklaipiusiems seniesiems gatvių grindiniams – jais sunku važiuoti ratiniais vežimėliais.
