Vietoj keptos mėsos – „grill“, vietoj striptizo klubo – „strip club“, o vietoj dviračio – „bike“. Anglų kalba skverbiasi ne tik į prekių ženklus, bet ir į kasdien kauniečių skaitomus skelbimus.
Įdomiausia, kad į anglų kalbos pinkles įsivelia ne tik miesto verslininkai, bet ir savivaldybės darbuotojai. Esą užsienio kalba skamba geriau ir gražiau.
Kalbos puoselėtojai viltis deda į emigrantus. Galbūt paragavę įvairovės jie grįš ir kaip prancūzai ims aršiai ginti savo kalbą nuo svetimkūnių.
– Iš ko pastebite, kad į kauniečių gyvenimą veržiasi anglų kalba? – „Laikinoji sostinė“ paklausė Kauno savivaldybės kalbos tvarkytojos Dalios Kėvalienės.
– Pastebime tai iš reklamų. Žmonės viešuosius užrašus neretai nori rašyti vien anglų kalba. Ši kalba tarp pažeidimų dominuoja.
Įtikinėjame, prašome, tariamės, ieškome kompromisų. Kartais labai priešinamasi lietuvių kalbos vartojimui viešojoje erdvėje.
Argumentai primityvūs – esą verslas susijęs su užsieniečių aptarnavimu, teikia jiems paslaugas. Kai paklausi, kiek procentų prekių nuperka užsieniečiai, atsakymai būna kitokie – 99 proc. klientų yra lietuviai.
Gal tai provincialumas? Gal kompleksai? Gal toks laikas, kai atrodo, kad tai, kas svetima, yra geriau?
Žinoma, nedraudžiama teikti informacijos ir užsienio kalba, tik vertimas į užsienio kalbą neturi būti didesnio šrifto ar išsamesnis už lietuvišką tekstą. Kai tai paaiškiname, dažnai derybos baigiasi.
– Kokių pažeidimų dažniausiai aptinkate?
– Pateiksiu kelis pavyzdžius. Tarkime, skelbimas ant stiklinių durų: „Snack Open“. Taip viename Kauno mikrorajonų įsikūręs užkandžių baras informavo, kad jau atidarytas.
Kitas pavyzdys – „Strip club open“ – striptizo klubas atidarytas. „Submarinai, burgeriai ir grill“ – taip pat lietuviams skirtas paaiškinimas apie sumuštinius, suvožtinius ir keptą mėsą.
Kartais dėl anglų kalbos įtakos visi žodžiai pradedami didžiąja raide – „Kineziterapijos Klinika“. Arba priešingai – pavadinimai rašomi iš mažųjų raidžių.
– Kokie verslininkų argumentai nerašyti pagal taisykles?
– Negražu ir neskamba. Čia dvi naujos lietuvių kalbos taisyklės.
– Kaip įtikinate verslininkus taisyti klaidas?
– Su kolege pastebėjome dėsningumą, kad jei verslininkai labai priešinasi ir kovoja su savo kalba, jų verslas numiršta. Jei žmogus lankstus ir supranta, kad pažeidžiami įstatymai, jis greitai reaguoja ir taiso klaidas.
Dažniausiai jie yra išsilavinę ir žino, kad įstatymų svarbu laikytis. Niekada nepradedame nuo baudų, tikslas – ne bausti.
Pastarąjį kartą prieš ketverius metus nubaudėme vieną leidyklą. Vienos aukštosios mokyklos dėstytoja vertė studentus pirkti jos sudarytą vadovėlį, kuriame buvo gausybė kalbos klaidų. Studentai pasiskundė, kodėl turi pirkti nekokybišką prekę. Leidykla buvo priversta naikinti vadovėlių tiražą ir mokėti baudą.
Čia labai rimta istorija. Visi kiti atvejai dažnai būna nelegali reklama. Tai prižiūri Viešosios tvarkos skyrius. Prieš įteisinant tokią reklamą mes ją ištaisome. Tada privaloma skelbti suderintą reklamos tekstą.
– Kaip vertinate savivaldybės iniciatyvą dėl angliško pavadinimo „Like bike“?
– Tai nėra gerai. To neturėtų būti. Mes, kaip institucija, neturėtume to daryti. Bet taip atsitiko. Įstatymų savivaldybė nepažeidė. O dėl sąmoningumo – tikiuosi, kad jis augs.
Tai registruotas prekės ženklas. Jaunos komandos kūrinys, jiems jis skamba gražiai. Prekių ženklai nėra amžini. Kiek jis bus gyvas? Jei neprigyja, prekės ženklą galima numarinti. Jei klaustų mano patarimo, pirma į galvą atėjusi mintis: „Mėk – riedėk“.
Įstatymas neįpareigoja prekių ženkluose vartoti lietuvių kalbos. Įstatymas tik neleidžia kurti ženklų, kurie pažeistų viešąją tvarką. Dėl to ženklai su nenormine kalba Lietuvoje neregistruojami, nes tai laikoma viešosios tvarkos pažeidimu.
Nesėkmingai bandyta registruoti prekės ženklą su žodžiu „bakūžė“. Neįregistruotas ir prekės ženklas „bravoras“. Ženklų registracija atmesta ir dėl žodžių „bardakas“ ar „keulė“.
Kai kurie šių ženklų buvo registruoti tarptautinėje prekių ženklų registravimo įstaigoje, todėl yra naudojami.
– Kaip įtikinti kauniečius, kad vartotų lietuvių kalbą?
– Labai tikiu, kad jauni žmonės, kurie pradės grįžti į Lietuvą iš užsienio, neturės to provincialumo, nemanys, kad geriausia yra tai, kas svetima.
Pabuvę tautų ir kalbų įvairovėje jie suvoks savo kalbos vertę ir kad atvažiavus į Lietuvą nieko nereikia įrodinėti.
Pažiūrėkime į prancūzus, kaip jie saugo savo kalbą.
Prancūzijoje nerasite angliškų užrašų. „Ikea“ rinkodara – gaminių pavadinimai su visomis švediškomis raidėmis. Jie didžiuojasi išskirtinumu.
Reikia išvažiuoti, pasižiūrėti pasaulio ir domėtis kuo nors daugiau, nei tik kaip pilvą pasotinti.
– Ar sulaukiate pilietiškų kauniečių pranešimų apie netvarkingas reklamas?
– Taip, gana dažnai. Yra ir labai sąmoningų kauniečių.
Visai neseniai buvo pranešta apie vieną senamiestyje besikuriančią kavinę.
Ant jos sienos buvo užrašyti vien angliški užrašai. Gyventojas pasiskundė: „Gyvenu ne Londone.“
Ta įstaiga dar neatidaryta, bendraujame su savininkais. Jiems teks sutvarkyti tuos užrašus.
– Kaunas vadinamas lietuviškiausiu šalies miestu. Ar tikrai jame mažiau kalbos problemų nei kituose miestuose?
– Visą laiką pasidžiaugiame, kad Kaunas yra lanksčiausias. Nereikia labai ilgai aiškinti, kad klaidos yra negerai. Kauniečiai lengviau nei kitų miestų žmonės pasiduoda, jei jiems pasakai, kad parašė su klaidomis ar ne pagal įstatymus.
Sunkumų kyla, kai koks nors Vilniaus filialas persikelia į Kauną. Jo atstovai stebisi, kodėl Vilniuje kažką leido, o Kaune – ne. Pasirodo, ir Vilniuje niekas to neleido, tik prižiūrinčios institucijos dar nespėjo pamatyti.
